Šv. Panuos Marėjės Apsėlonkīma bazilėka

Žemaitiu Kalvarėjės Šv. Panuos Marėjės Apsėlonkīma mažuojė bazilėka īr Telšiū vīskopėjuo, Plongės dekanatė.

Stuov Plongės rajuona šiaurie, Žemaitiu Kalvarėjės miestelie. Kalviu g. 8, Vardovuos kairiam krontė. Tėnkouta mūram pabūdavuota 1822 metās, perēnamū ėš baruoka i klasėcėzma skvarmu.

Bazilėkuo īr dīvėno laikuoms Švėntiausės Panuos Marėjės abruozdielis.

Bazilėkas istuorėjė

Žemaitiu Kalvarėjė (ligė XVII o. vėdorė vadėnta Gardās) 1421-1842 m. bova Žemaitiu vīskopa valda. Ligė 1593 m. pabūdavuota bažninčė. Pradiuo nūlatėnė konėga netorie. Vīskops Mėrkėlis Gėidrātis pabūdavuojė nomus ė ikordėna konėga. 1636 m. mėnavuojama Gardū parapėjė. 1636 m. vīskops Jorgis Tiškevėčios kėtuo vėituo pabūdavuojė naujė bažninčė, pakvėitė vėinoulius duomėninkuonus.

1637-1639 m. pabūdavuojė 19 Kalvarėju kuoplīčiu. Nug ton čiesa Kalvarėjė ėšgarsiejė vėsuo Žemaitėjuo ė ligė šiuolē katalėku lonkuoms. 1642 m. vīskops paduovėnuo duomėninkuonams žemės, bova pabūdavuots medėnis vėinioulīns. Vėiniuolē nug 1644 m. laikė parapėjėnė muokīkla (vēk ligė 1832 m. ė so pertraukuom 1836-1863 m.), nug 1778 m. - aukštesnė tėpa). Anuou muokies būsėms vīskops Motiejos Valončios, istuorėks Sėmuons Daukants, lietoviu raštėjės darboutuojē Vlads Jozoms ė Vincėnts Jozoms, Ontuons Savėckis, Jūzaps Mieleška.

1749-1750 m. pabūdavuota dėdlesnė medėnė bažninčė, irėngta 15 altuoriu, soremontoutas ė perbūdavuotas Kalvarėju kuoplīčės. 1780 m. kėtuo vėituo ėšmūrītė pamatā dabartėnē bažninčē. Ana vagol arkitekta Augostėna Kosakauska pruojėkta pabūdavuota 1822 m. (senuojė nogriauta 1824 m.). 1853 m. Janoškevičios paauksava vėsus altuoriūs. 1842 m. vėiniuolīns so bėbliuotėka sudėgė, 1843 m. atbūdavuots 2 aukštu mūrėnis vėinioulīns. 1866 m. oždrautas pruocesėjės. 1889 m. oždarīts vėiniuolīns. 1896 m. bažninčė so arkīvo ė bėbliuoteko sudėgė.

1896-1902 m. vagol arkitekta Piotra Serbinovičiaus pruojėkta bažninčė soremontouta, irėngtė 3 altuorē, paaukštintė buokštā. 1903 m. soremontoutas Krīžiaus kelė stacėju kuoplīčės, kāp katras perbūdavuots. 1908 m. bažninčiuo irėngtė da 6 altuorē, vėsė paauksoutė. Dėdliajamė īr Švt. Panuos Marėjės abruozdielis. Vierintuoju manīmo ons īr steboklings. 1910 m. irėngtė 15 regėstru varguonā. Per Pėrmajė Svieta vaina ėšvežtė bažninčės varpā. 1927 m. Žemaitiu Kalvarėjuo ėsėkūrė marėjuonā. Anėi ėšlaikė pradiuos muokīkla, katruo diestė sėsėrīs kazimėrietės. Prīš Ontruojė Svieta vaina atnaujinta dalės kuoplīčiu.

1948 m. oždarīts vėiniuolīns. Klėbuons Juons Staškevičė 1950 m. sojimts, altarista Petros Līgnuris 1952-1970 m. kalints.

Žemaitiu Kalvarėjuo gīvena pėrmuosės lietoviu maldakningės kūries, konėgs Jorgis Kasakauskis (aplė 1650-1722), lietoviu raštėjės darboutuos, konėgs Rapuols Jasėkevėčios (1801-1879).

1988 m. puopīžios Juons Paulios II soteik bažninčē mažuosės bazilėkas tėtola.

Koltūrėnė vertie

Bažninčė īr glabns Plongės rajuona miestalė Žemaitiu Kalvarėjės arkitektūrėnis uobjekts. Ana garsie tou, ka tėn kuožnās metās notīnk vėins dėdliausiu Lietovuo katalėkėškū rėngėniu - Dėdlė̄jė Žemaitiu Kalvarėjės atlaidā.

Arkitektūra

Bažninčė īr pereinamū ėš baruoka i klasėcėzma skvarmu, so 2 neobaruokėnēs buokštās, bazilėkėnė, statēkompė plana, so trisėinė apsėdė. Vėdos 3 navū, atskėrtū 3 piliuorēs. Īr 9 altuorē.

Abruozdielē

Steboklingo laikuoms Švt. Panuos Marėjės abruozdielis bazilėkas glabna altuoriaus cėntrė
Galėnis bazilėkas altuorios
Ožrašos ont bazilėkas sėinas, katras liodėj, ka bažninčē soteikts mažuosės bazilėkas tėtols