Žemaitėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Žemaitėjė
Žemaitėjės vieleva Žemaitėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Žemaitėjė žemielopie
Suostėnė Telšē
Pluots ~21000 km²
Gīvėntuoju ~0.5 mln.
Dėdliausis miests Šiaulē
Kuokē valstībē priklausa Lietova
Valiota Eurs (EUR)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Valstībėnis himnos Žemaitėjės himnos
Interneta kuods .LT
Šalėis tel. kuods 370
Luopaitiu pėliakalnis. Rėitava sav.
Žemaitiu istuoriks S. Daukants

Žemaitėjė – krašts, esontis vakarū Lietuvuos Respoblėkuo. Ana īr vėina ėš Lietuvuos istuorėniu etnuograpėniu regėjuonu. Ožjėm aple 21000 km². Gīven čė aple 500000 gīvėntuoju. Šiaurie robežios ēn so Latvėjė, tūliau jau Lietovuo so Aukštaitėjė (Šiaulē imtėnā), pėitūs – so Sūdova, kompoks so Rosėjė, vieliau so Mažuojė Lietova, vakarūs – prī Palonguos sėik Baltėjės jūra. Istuorėnis robežios rītūs īr palē Neviežė, bet iprastā tā palē Dubīsas opė. Istuorėnės suostėnės īr bovosės kelės: Medėninkā, Raseinē. Dabā laikuomi Telšē.

Žemaitėjės luotīnėšks ėr onglėškos pavadėnėms Samogitia.

Žemaitėjės istuorėjė

Smg seinas.png

Vėizėkėt da straipsni: Žemaitėjės istuorėjė

Dabartėnė Žemaitėjė sosidarė tėk XIX omžė pabonguo, lėgė tou čiesa Žemaitėjė ožjėmė dėdlesni pluota nego dabartėnēs čiesās.

Žemaitėjės vards ėr anuos konėgākštē (Vīkints ė Gerdvils) mėnavuojami 1219 m. Galiča-Vuolīnės taikuos sotartie. No anėi mosietās nabova pėrmi žemaitiu konėgākštē. Vagol legėnda aple Palemuona, pėrms žemaitiu konėgākštis bova Borks. Bet tūmetėnė Žemaitėjė bova vadėnams pluots daugiau dabartėnie vėdorė Lietovuo (terp Dobīsas ė Švėntuosės), nakap vakarūs. No paskom sosimaišė̄ so koršēs, žėimgalēs žemaitē pasistūmė i vakarus. Vakarū ė rītū žemaitius tūmet skīrė Karšovuos gėrė. Žemaitiu konėgākštē varžės so Mindaugu diel Lietovuos suosta. XIII o. vakarū Žemaitėjė ožkariava vuokītē. Tepuogė šiaurie bova kėits Kalavėjoutiu uordėns, ale žemaitē, vadovaunamė Vīkinta ana nūgaliejė Saulės kuovie 1236 m.

Žemaitėjės konėgākštīstė bova vėina ėš pagrėndiniu LDK daliū. LDK netgė kelis sīkius bova žemaitius parleidus i krīžėninku ronkas – 1382 m. Dobīsas sotartim, 1398 m. Salīna sotartim ė 1404 m. Raciuonža sotartim. No žemaitē vėsūmet nuognē prėišėnas vuokītiam ėr anū pėlnā nabova ožėmtė. Karšovuos žemės bova pastuovē poldėniejamas vuokītiu ė palėka tīrās. Pu Žalgėrė kuovės bova pasirašītas Tuorūnės ė Mielna taikuos sotartis, ė krīžėninkā daugiau nabpoulė Žemaitėjės. 1413 m. bova pradiets žemaitiu krėkštos. Ale Žemaitėjuo tvirtā laikės [[baltu viera],] ė žemaitē da ėlgā prīšėnas krėkštiunībē. Varniūs (Medėninkūs) bova ikorta Žemaitėjės vīskopėjė.

Žemaitėjuo diel anuos savaronkėškoma, suocēlėnės padėitėis lažos nabova tuokis sonkos kap Lietovuo ė tūdie čė spieriau radas naujė koltūra. 1569 m. Žemaitėjė sīkiom so Lietova patapa Žečpuospolėtas dalim. Ana palėka kap Žemaitėjės seniūnėjė, katra iejė nū Palonguos lėgė Kiedainiu, ė nū Žagarės lėgė Kībartu. Suostėnė bova Varnē, sodarė 28 tijūnėjės. Nū 1441 m. LDK konėgākštis palėka ė Žemaitėjės konėgākštio, tūdie krašts vadėnts Žemaitėjės konėgākštīstė.

Paskom Žemaitėjė palėka carėnės Rosėjės dalėm. XIX o. čiuonās pradietė vēktė Žemaitiu sājūdis – bova pradiets koltūras, istuorėjės, etnuograpėjės tīrėniejėms ė okatėjėms. Īpatėngā nūsipelnęės tuos gadīnės prietelios bova Sėmuons Daukonts, katros parašė žemaitiu istuorėjė. Pu sokėlėmu koltūrėni žemaitiu vēkėma cara valdė pradiejė gintė, bova oždrausts rašīms luotīnėškuom raidiem, ėmtas oždarėnietė bažninčės. Žemaitiu žemies nuognē liuob dėrbtė kningnešē.

Lietovā pasėikus liousoma 1918 m., Žemaitėjė bova kap neatskėriama Lietovuos dalės, ale toriejė nemažū etnuograpėniu-tautėniu skėrtomu. Vėins ėš valnuos Lietovuos prėzidentu, Aleksandros Stolgėnskis bova nū Žemaitėjės. Smetuonėnie-pruofašėstėnie Lietovuo bova stengiamas kū spieriau vėsėškā solietovintė žemaitius, bova primesta sovalkėitiu ruoda. Žemaitiu plents patapa pagrėndine Lietova ė Žemaitėjė jongiantio kelio.

Par suovėitu gadīnė Žemaitėjė da labiau solietovinta – daugums žemaitiu ėšvažėniejė pu vėsa Lietova ė daug lietoviu atsikielė i žemaitiu žemįs. Daug mondrū žemaitiu bova ėšvežta i Sėbėra. Nabova palikta juokiū sālīgu riedītėis žemaitiu koltūras. Apent Lietovā palėkus liuosā, žemaitiu sālīgas pageriejė – prasidiejė koltūras atgėmėms. No da paslėka biedu diel žemaitiu kap tautuos napripažėnėma, žemaitiu ruodas sovaržīma.

Žemaitėjės valdė

Nūnā Žemaitėjė vagol istatīmus īr vėsėškā vėinuoda Lietovuos dalės, katra natora juokės savėvaldas. Ana ivēn ī Telšiū, Šiauliū, Klaipiedas (dalės), Tauragies, Kauna (dalės) apskrėtis. Žemaitėjės koltūrā ė ruodā atstovaun Žemaitiu kultūras draugėjė. Tepuogė vėik pats savėi pasiskelbė̄s Žemaitėjės parlaments ėr anam vadovaunantis „žemaitiu prezidėnts“ Justėns Burba, katros sėik Žemaitėjės autanuomėjės ėr apelioun ī istuorėnius faktus, kap pavīzdīs, ka ES torietom somuokietė žemaitiam, ka anėi apgīnė Euruopa nū muongolu. Žemaitėjės parlaments nātstovaun žemaitiu kalbas ė koltūras.

Tepuogė da vēk aktīvėstu gropės, katruos sėik žemaitiu tautuos iteisėnėma (Ontans Kontrims, Egėdėjos Skarbalios ėr kt.).

Ale dėdliuojė žemaitiu dalės ėšpažīst sava ėšskėrtėnoma nu lėkosės Lietovuos dalėis, bet īr prīš Lietovuos ėr Žemaitėjės dalėnėmus puolėtėnie pluotmie.

Žemaitėjės geuograpėjė

Žemaitėjės regėjuona dėdliausė dali ožjėm kalnouta, par paskotėni aplediejėma palėkos Žemaitiu aukštoma. Ana ēn lonko nug Skouda rajuona lėg pat Neviežė žemomuos. Aukštiausė Žemaitėjės vėita īr Medviegalė kalns (234,6 m), tepuogė da īr aukšti Šatrėjės (228,7 m) ė Girgždūtės (228 m) kalnā. Vėsė šėtė kalnā īr ont Žemaitiu ondenskīras kalvīna. Pėitū Žemaitėjuo ēn Karšovuos žemoma, katra skėra Vėlkīškiu kalvagobris. Vakarėnie dalie paviršios leidias ont Pajūrė žemomuos, katra ēn lėg pat Baltėjės jūras. Patiuo šiaurie īr šmuots ėš Latvėjės atēnontės Korša aukštomuos, vuo Vėntuos basēnė tesias Vėntuos vėdoropė žemoma. Rītėnie posie Žemaitiu aukštoma ledias i Rītū Žemaitiu plīnaukštė vuo paskom i Vėdorė Lietovuos žemoma.

Žemaitėjė īr vėdotėniu platomu klėmata joustuo. Čė uorā geruokā skėrias nūg Lietovuos uorū. Diel Baltėjės jūras artoma ė Žemaitiu aukštomuos žemaitiu žemie ėškrint daug daugiau krėtoliu negou Lietovuo. Ka vėsom kraštė daugomuo uorā atēn ėš vakarū šmuota, nū Baltėjės, sonkūs lītaus debesē ožsikabėn ož aukštomū, īpatėngā Žemaitiu ondenskīras kalvagobrė, ė palėik sava krėtolius anūm šlātūs. Patė šlapiausė Žemaitėjės (ė vėsuos Lėitovuos) vėita īr Laukovuo ėr i pėitus nū Rėitava. Čė par metus vėdotėnėškā ėškrint vėršom 900 mm krėtoliu. Ale tuo patiuo Laukovuo tepuogė īr tap bovė̄ (2002 m.), ka par ciela mienesi (rogpjūti) naėškrėta ani laša lītaus. ēnont tūlīn nū Laukovas krėtoliu mažie – Žemaitiu aukštomuos vėdorie ėškrint 850–900 mm, vuo dėdiuojė daugomuo Žemaitėjės 700–850 mm par metus. Patė sausiausė krašta vėita īr i rinki nug Šiauliu – čė par metus ėškrint mažiau nē 550 mm. Daugoms krėtoliu Žemaitėjuo ėškrint vasaras ė rodėnė čieso (lėipa, rogpjūti, sieji, spali) kap lītos. Ale žemaitiu žemie ėškrėnt i daug snėiga – vėdotėnis snėiga pakluota stuoroms īr 25-30 mm, bet 1931 m. Laukovuo bova orašīts Lietovuos rekuords – snėiga patals bova 94 cm stuoroma. ēnont ont pajūrė snėiga pakluota stuoroms mažiej, ė snėigs ėšsilaik trompā (prī Palonguos mažiau nekap 70 dėinas).

Žemaitiu aukštomas natuol Tveru
Daugomas Žemaitėjės mediu eglīnā ī

Žemaitėjuo temperatūra lėipas mienesi īr aple 16 °C ė mažā skėrias par vėsa pluota. Tėktās prī Tauragies ė Šiauliū īr šiltiou kap 17 °C. Ale žėima, sausė mienesie šiltiausė īr prī jūras – vėdotėnėškā -3 °C. Rītūs uors šaltiej: Žemaitiu aukštomuo -4-5 °C, a prī Kelmės šaltiau -5,5 °C. Žemaitėjuo paprastā pota viejē ėš vakarū, tepuogė ėš šiaurės, ė natonkē būn ėš rītū aba pėitū. Smarkiausis vies īr prījūras (vėd. 5 m/s), lėkosiam pluotė (4-4,5 m/s). Žemaitėjuo būn mažiausē saulietu dėinū par metus (palīgėnėmou so Lietova). Tas īr dielē tuo, ka debesē nū jūras ožstring aukštomūs. Pats „tamsiausis“ krašts ī trėkompis Platelē-Telšē-Rėitavs, ba čė par metus būn mažiau kap 40 saulietu dėinū. Daugiausė saulietu dėinū īr prī jūras (>55 d.).

Dielē tuo, ka Žemaitėjuo tonkē līīn, čė īr tonkos opiu tinklos. Daugoms Žemaitėjės ivēn i Nemona basēna, šiaurie īr Vėntas basēns, patsā šiaurės rītinis šmuots pakliūn i Lėilopės basēna, vuo vakarūs – i Bartovas basēna. Dėdliausė žemaitiu opės Vėnta ī. Anuos dėdlesni intakā īr Vardova, Virvītė, Vadakstė. Pėitėnio robežiom tek Nemons. Anou basēna svarbiausės opis īr Jūra, Mėnėjė (žemaitiūs tėktās aukštopīs), Šešovės, Dobīsa, Mėtova. Žemaitėjuo tepuogė īr Mūšas, Bartovas aukštopē. Pu gausiū lītū žemaitiu opis smarkē patvinst. Žemaitiu aukštomuo īr nemažā ežerū: Plateliu (dėdliausis ė gėliausis), Loksts, Mastis, Plinkšiū ežers, Seduos ežers, Tausals, Bėržulis, Riekīva ė kt. Vuo pėitū ė rītū Žemaitėjuo ežerū zars nie. Tepuogė īr nemažū pelkiu: Kamanas, Tītuvienu tīralis, Rēskiū tīrs, Laukesa, Dėdlīsā tīrolis.

Pagrindėnā Žemaitėjuo būdingas jaurėnės pelkėnes ė velienėnes jaurėnes dėrvas, medies, pru ežerū da īr pelkėniu dėrvu. Ož Vėntas opėis ė Karšovuo prasided velienėnes gliejėnės dėrvas, tepuogė īr labā nedaug jaurėniu šėlainėniu, velienėniu karbuonatėniu ėr aliovėniu sėrvu. Geoluogėškā Žemaitėjė nier tortings krašts – čė īr tėktās smolkūs žvīra, smėltiu, muolė telkėnē, ale prī Naujuosės Akmenės ožtatās gausoms klintiu ė duoluomėta ī.

Žemaitiu žemės palīgėnėmou so Lietova natora daug mediu. Ale čė, nakap vėdorė Lietovuo, vīraun skojoutiu mediu (īpatingā egliu) medės. Dėdliausi eglīnā īr Rėitava, Koliū, Teneniu, Pagramontė medės. Karšovuos gėriuo daugiausė aug pošīnā. Tepuogė īr nedėdliū lapoutiu ė mišriū mediu. Lėkusie pluotā daugiausė pėivas, lonkas, tīrā, dėrvuonā ī. Žemaitėjės gīvūnėjė smarkē nasiskėr nū Lietovuos. Žemaitiu žemie īr paslėkė̄ da nemažā vėlkū, īr lūšū. Daugoms žvieriū īr zoikē, lapės, stirnas, elnē, vuoverės, brėidē, kiaunės ė kt. Senuobie žemaitiu medie gīvena meškas, katras īr žemaitiu sėmbuolis, nū jau senē anū nablėka. Plateliu ežerė gīven reta žovės ežerėnis sīks, opies pakliūn lašėšu, šlakiu. Žemaitėjės gomta keravuojama Žemaitėjės nacēnalėnėm parkė, Pagramontė, Rombīna, Varniu, Vėntas, Salontū, Kortovienu, Žagarės, Tītovienu, Dobīsas regėjuonėniūs parkūs, Vėišvėlės ė Kamanū rezervatūs ėrgė gausībie draustėniu ī.

Žemaitėjės akuonomėka

Žemaitėjuo nier smarkē ėšvīstėta pramuonė, vuo daugiau žemės ūkis. Pagrėndėnē pramuonės cėntrā īr Šiaulē, Mažeikē, Gargždā, Telšē, Tauragie, Naujuojė Akmenė. Jiedė (pėina gamėniū, mēsuos, alaus, dounas; daugel miestu), tekstėlės (Šiauliūs, Plongie, Tauragie), mašėnu (dvėratē, televėzuorē – Šiauliūs), naftuos pardėrbima (Mažeikiūs), baldu (Gargždūs), statībėniu materėjalu (N. Akmenie, Koršienūs, Tauragie, Gargždūs) ė kt.

Žemaitėjuo augėnami kvėitē, lėnā, rogē, rapsā, bolbės, daržuovės, rītūs – sokrėnė ronkelē. Derlingiausi rajuonā īr Kelmės, Raseiniu, Jorbarka. Augėn čė ė karvės, paršus, vištas. Īr kelets žovū augėnėma ūkiu (Pasroujė, Paopīs, Bobē, Laikšės). Žagarie ė Pagiegiūs augėnami žėrgā.

Žemaitėjė kert kelets svarbiū transpuorta joustu: grētkelis Kauns-Klaipieda, plentā Paneviežīs-Palonga, Suovietsks-Rīga, senuobėnis Žemaitiu plents ė kt. Svarbiausi gėlžkelē: Vėlnios-Klaipieda so atšaka ont Mažeikiu, Suovietsks-Radvėliškis. Laivounama opės īr tėktās Nemons.

Žemaitėjės torėzmos

Žemaitėjė tor dėdlė naėšnaudouta torėzma galėmībės. Žemaitėjuo īr poikė gomta ė namažā ėšlėkosiu koltūrėniu, istuorėniu, vieras, arkėtektūras paminklu.

Dėdliuojė ožrobežė torėstu dalės atvažioun ėš Latvėjės, Lėnkėjės, Ėspanėjės, Suomėjės ė Švedėjės. Dėdlė dalės anūm aplonka Žemaitėjės nacēnalėni parka. Namažā torėsto atvažiou lėipas mienesie ī Žemaitiu Kalvarėjuo ēnontius atlaidus.

Žemaitėjės žmuonis

Vėikšniū miestalis
Žemaitėjės suostėnė – Telšē

Daugiausē Žemaitėjuo gīven žemaitē, jė veizietė kap i atskėra prieteliu gropė, tumet lietovē dėdliausē sosibūrė̄ īr miestūs ė rītū Žemaitėjuo, dā īr ė nadaug rosu ė kėtu tautībiu. Latvėjės parobežie īr latviu. Tonkiausē gīvenami īr Šiauliū, Plongės, Telšiū rajuonā, īpatingā abelnā tūm rajuonu cėntrus. Retiausē apgīvendinti īr Šėlalės, Kelmės, Akmenės rajuonā. Īpatingā retā gīvenama īr Juonėškė rajuona Gāžātiu seniūnėjė, katruo īr tėktās 4 suodas.

Žemaitėjuo īr dėdliausis vāku gimstamoms ė mažiausis žmuoniu smertingums vėsuo Lietovuo, diel šėton čė īr dėdliausis gīventuoju priaugėms. Jēgo naskaitliounont emigracėjės, Žemaitėjės gīventoju priaugims īr 0-3 gīventuojē ont 1000 gīventuoju. Dėdliausis priaugims īr Mažeikiu, Plongės, Šėlalės, Rėitava rajuonūs. Žemaitėjuo tepuogė nie dėdlė miestu gīventuoju dalės: Šėlalės, Skouda rajuonūs miestu gīventuoju skaitlios napriēn 35 %, Telšiū, Plongės, Akmenės rajuonūs 50-65 %, smarkiausē miestiuonėšks īr Šiauliū rajuons (>80 %).

Pat dėdliuojė daugoma gīventuoju īr katalikā. Da īr bėški pruotestantu, ateistu, pravaslavu. Īr mažos skaitlios senuobėnės baltu vieras atstuovu.

Žemaitėjės miestā

Pėlna miestu sāraša veiziekat Žemaitėjės miestā.

Miestā, katrūs gīven nu 20000 gīventuoju:

Šiaulē Mažeikē Telšē Tauragie Plongė Kretinga

Miestā, katrūs gīven nu 7000 gīventuoju:

Palonga Gargždā Koršienā Jorbarks Raseinē Naujuojė Akmenė Kelmė Skouds

Miestā, katrūs gīven nu 1000 gīventuoju:

Šėlālė Rėitāvs Ariuogala Vėnta Akmenė Tītovienā Vėikšnē Skaudvėlė Salontā Varnē Seda

Mažesnė miestā:

Ožvėntis

Žemaitėjės koltūra

Kuoplītštolpis Žemaitėjuo

Žemaitiu koltūra smarkē vēkė baltu viera, paskpm atiejosė krėkštiuonībė, maišėmasis so lietovēs. Nū paguonībės čiesā īr ėšlikė̄ daug alkū, alkakalniu, švėntvėitiu, kapū (mėlžėnkapiu), kūliu. Krašta istuorėjė atmen daug pėliekalniu. Ėš Perkūna čiesa ī dabartėnė žemaitiu koltūra pariejė legėndas, sakmės, padavėmā, dainės. Žemaitėjė ėlgiausė vėsuo Euruopuo (naskaitlioujant šiaurės ė rītū) ėšlaikė sava prigimtėnė viera. Ale paskom, ka parėjė i krikštiuonībė, palėka dėdlēs katalėkās. Žemaitėjuo kap nėikor kėtor prī suodu, palē plentus īr pilna krīžiu, kuoplītštolpiu, senuobėniu kapeliu. Zars kuožnam kaimė īr kuoplīčielės so Marėjės mūkelė. Daug bažninčiu, īpatingā medėniu. Žemaitėjės parobežie, Šiauliū rajuonė īr ėšskėrtėnis Krīžiu kalns. A Žemaitiu Kalvarėjė, kap ė Šėlova, īr dėdli katalįku vieras ėšpažinėmā cėntrā. Čė vīkst atlaidā, i katrus sosirenk tūkstontē žmuoniū.

Žemaitē īr ėšlaikė̄ sava senas, da nū paguonībės čiesa ėšlėkosės dainavėma tradicėjes. Dainės īr skombės, meliuodingas, daugiebalsės. Žemaitėjuo vēk šmuots mozėkas kuolektīvu, katrėi kieravuon sava senuobėnė mozėka. Tepuogė nūnā gīvoun ė šiūlaikėnė žemaitėška mozėka. Kuo gerā patsā garsiausis žemaitiu dainėninks Žilvėns Žvagolis ī, katros dainuo žemaitėška pop mozėka. Žemaitėjės varda vėsuo Euruopuo garsėna dainėninkė Aistė Smilgevėčiūtė, katra Euruovėzėjuo sodainava žemaitėška dainė „Strazds“.

Žemaitiu žemies ožauga daug garsiū rašītuoju, puoėtu, istuorėku, koltūras žmuoniu. Žemaitėjė Lietovā paduovenuojė tuokius prietlius kap Žemaitė, Sėmuons Daukonts, Šatrėjės Ragana, Vītauts Mačernis, Muotiejos Valončė, Mairuonis ė da daug kėtū. Nū Žemaitėjės kīln Lietovuos prezėdėntā Ruolandos Paksos, Aleksandros Stolginskis, premjėrs Gedėmins Vagnuorios, euoparlamėntars Eugenėjos Gentvėls.

Nūruodas

Featured article star Straipsnis Žemaitėjė īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.