Vėnta (opės)

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Vėnta (opė))
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Vėnta
Vėnta Mažeikiu rajuonė
Vėnta Mažeikiu rajuonė
Ėlgoms 343 km
Baseina pluotībė 11 800 km²
Debits 180 m³/s
Prasėded Kelmės rajuons
Žiuotis Baltėjės jūra
Valstībės/kraštā Lietova (Žemaitėjė), Latvėjė (Kuržemė)

Vėnta (latvėškā ė lietovėškā Venta) īr opės šiaurės Žemaitėjuo, Lietovuo ė Kuržemie, vakarū Latvėjuo.

Tiekmie[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Prasėded Kelmės rajuonė, Veniū apīlinkie, 10 km i pėitvakariu posė nu Ožvėntė. Pradiuo tek i šiaurės rītū posė; paskum nu Vėntas-Dobīsas perkasa tek i šiaurė par Koršienus Šiauliū rajuonė; tropoti aukštiau Papėlies, opė priartie prī Šiauliū-Mažeikiu gelžkėlė ė pasok i šiaurės vakarū posė, tek par Akmenės ė Mažeikiu rajuonus. Nu Leckavuos 3 km teka Latvėjės robežiom vuo paskum par Latvėjė i šiaurė ė šiaurės vakarus. Šalep Kuldīgas miesta Vėntuo īr nuognē platos kriuoklis (Vėntas kriuoklis), katron aukštoms īr 2 m. Vėnta ītek i Baltėjės jūra prī Latvėjės oustamiestė Vėntspėlė.

Ėntakā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dėdliausė ėntakā:

Hidruoluogėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėdotėnis opės nūlīdis Lietovuo īr 85 cm/km. Aukštopie vaga īr 3–5 m platoma, nu Ožvėntė lėgė Vardovuos žiuotiū platoms īr 30–50 m. Būdings vaguos gīloms īr 1–2 m. Aukštopie īr daug kūlėnioutu rievu. Būdings slienė platoms īr 0,3-0,8 km. Sruovės bistroms īr 0,1-0,4 m/s.

Debėts, m³/s prī Ramotiu prī Papėlies prī Kuodiū
Dėdliausis 111 369 491
Vėdotėnis 4,45 9,55 29,4
Mažiausis vasaruo 0,18 0,15 0,18
Mažiausias žėimuo 0,21 0,1 0,51

Ondens līgis par metus svīruo Papėlie 4 m, prī Abavas žiuotiū - 12 m. Opė ožšāl tonkiausē groudė pabėnguo, onkstiausē lapkrėstė vėdorie. Dėdliausis leda stuoroms būn nu 58 cm (žemopie) lėgė 90 cm prī Papėlies. Leda donga aukštopie ė vėdoropie laikas 54-74 dėinas. Pavasarė čieso prī Papėlies opė nutek 41 %, vasaras čieso 6 %, rodenė čieso 20 %, žėimas čieso 27 % vėsa metėnė ondens kėikė.

Reikšmie[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Prī Ožvėntė padarīts 17 ha tvenkėnīs. Vėntas slienis prī Papėlies īr paskelbts geoluogėnio draustėnio. Opės vėdoropis patenk i Vėntas regėjuonėni parka. Lietovuo prī Vėntas īr 5 miestā: Ožvėntis, Koršienā, Vėnta, Vėikšnē, Mažeikē.

Seniau vuokītē opė liuob mėnavuotė kāp Windau, vuo lėnkā - kāp Windawa.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


Vikitėka: Vėnta (opės) – Abruozdielē ė kėtė daiktā, katrėi prėgol prī straipsnė.