Douna

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Douna

Douna (Dona - vakarū žemaitiu tarmie, Dūna - rītiū žemaitiu tarmie) ī miltėnis jiedis, kepams ėš kvėitiū rogiū ėr kėtū javū mėltu. Vėins ėš svarbiausiu jiediu svietė.

Douna ī glabos jiedis žmuogaus mėtībuo. Vėdotėnėškā svietė kuožnos žmuogos par dėina sojied aple 150–500 g. dounas (Lietovuo ~300 g). Douna ī dėdlē glabnos jiedis.

Lietovuo daugomuo keps rogėnė douna. Anā ėš rogiū mėltu ožraugs rauga, katra laikīs par nakti. Paskom minkītovie somaiša rauga, mėltus, sokru (medu), ondeni, ded kvīnu, tropotoka droskas. Ėšminkīta tešla palėikt pastovietė šėltā kelės adīnas vuo paskom kep pečiou arti adīnas.

Douna jied so svėisto, sūrio, rokīta mēsa, so ana ožkond zopės.

Svietė jiedamas ė kėtuokės dounas – mėilėnės, nakildintas. Bėndrā – douna ī vėsa jiedė, derliaus, skalsuos, pėlnatvės znuoks, muotīnas Žemės vāsios.