Pereiti prie turinio

Suomėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Soumėjė)
Suomen Tasavalta
Republiken Finland
Suomėjės vieleva Suomėjės gerbs
Suomėjės vieleva Suomėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Suomėjės gimnos
Suomėjė žemielapie
Valstībėnė kalba suomiu, švedu
Suostėnė Helsėnkis
Dėdliausis miests Helsėnkis
Valstībės vaduovā Alexander Stubb
Prezidėnts
Petteri Orpo
Premjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
338 145 km² (63)
9,4%
Gīventuoju
 - 2024 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
5 604 558 (219)
16,57 žm./km² (160)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (pruogn.)
171,70 mlrd. $ (50)
32 800 $ (16)
Valiota Eurs (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+2
-
Naprīgolnoms
-
-
-
Interneta kuods .fi
Šalėis tel. kuods 358
Pielinen

Suomėjė (suomėškā Suomi, švedėškā Finland), pėlns pavadėnėms Suomėjės Respoblėka (suomėškā Suomen Tasavalta, švedėškā Republiken Finland) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Baltėjės jūras. Tor robežio so Švedėjė, Rosėjė ė Nuorvegėjė.

Patis pėrmė̄jė gīventuojē Suomėjuo gīvena dā kūlė gadīnie 8500 m. pr. Kr. Palē vėina ėš teuorėju fėnougrā čė atvīka tēpuogē dā kūlė gadīnie. Mažne 700 metu trokosės bendruos istuorėjės so Švedėjės karalīstė pradė laikuomi 1154 m. 1809 m. ana kāp Suomėjės dėdliuojė konėgākštīstė bova prijungta pri Rosėjės imperėjės, vuo 1917 m. groudė paskelbė naprīgolnoma. Ontra svieta vainas pradiuo Soomėjė, kāp ė Baltėjės šalis, miegėna prijungtė TSRS, bat Suomėjė gebiejė pasiprīšintė, diel kuo 1939-40 m. bova kėlosė Žėimas vaina, pu katruos ėš Suomėjės palėka atėmtas terituorėjės rītūs.

Čiesās priskėrama Skandinavėjē, ale patė šalės tėk šiaurie tor robežio so Skandinavėjės posiasalio. Šalės īr terp 60 ė 70 laipsniu šiaurės platomuos, īr vėina ėš labiausē i šiaurė nutuolosiu svieta šaliū. Ketvėrta dalės šalėis terituorėjės īr ož šiaurės puolēratė.

Suomėjuo 2021 m. gīvena 5,5 mln. gīvėntuoju. 91,5 % gīvėntuoju īr suomē. Švedu kalba īr gėmtuojė 5,2 % šalėis gīvėntuoju. 68,7 % gīvėntuoju prigol liuteruonu bažnīčē, ale 28,5 % neprigol juokē vierā.

2021 m. šalie bova 9 miestā, katrūs gīvena daugiau kāp 100 000 gīvėntuoju:

  1. Helsėnkis (Uusimaa, 656 920 gīv.)
  2. Espō (Uusimaa, 292 796 gīv.)
  3. Tamperė (Pirkanmaa, 241 009 gīv.)
  4. Vanta (Uusimaa, 237 231 gīv.)
  5. Oulu (Šiaurės Ostrobotnėjė, 207 327 gīv.)
  6. Torku (Tėkruojė Suomėjė, 194 391 gīv.)
  7. Juveskiolė (Cėntrėnė Suomėjė, 143 420 gīv.)
  8. Kuopėjs (Šiaurės Savuonėjė, 120 210 gīv.)
  9. Lahtis (Päijänne Tavastia. 119 984 gīv.)

Nūg senuobės Suomėjės koltūrā itaka dėrba kėtas Euruopas šalīs, īpatėngā Švedėjė, tēpuogė Vuokītėjė. Rītū Suomėjē itaka dėrba Rosėjė, vuo pu svietas vainū - tēpuogė populērė koltūra.

Suomėjės tradicėnė mozėka tor pamata arkajėniesė liaudėis mozėkas tradicėjuosė. Liaudėis mozėka liuob būtė perdouta ėš kartuos i karta. Pu krėkšta Suomėjės mozėka prisėdiejė pri euruopėitėškas mozėkas vīstėmuosė.

Daba daug Suomėjės gropiu, īpatėngā ruoka ė metala žonru, īr žėnuomas cielam svietė: HIM, The Rasmus, Nightwish, Apocalyptica ė Lordi, tēpuogė kėt0 žonru gropės – Bomfunk MC’s ė Darude.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė