Pereiti prie turinio

Afrėka

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Afrėka - ontros palē dėdoma (pu Azėjės) ė palē gīvėntuoju skaitliu žemīns, esontis terp Atlanta ėr Indėjės ondėnīnu. Ožem 29,2 mln. km², so saluom - 30 244 050 km², Afrėkas žemīns sodara 20,3% svieta sausomuos ėr anamė gīven 18% Žemės gīvėntuoju (1,4 mlrd. žmuoniū). Jauniausis žemīns palē gīvėntuoju amžiu. Afrėkuo veikiausē ėš vėsū žemīnu aug gīvėntuoju skaitlios. Žemīna ėlgoms - aple 8000 km šiaurės - pėitū krīptėm ėr aple 7500 km vakarū - rītū.

Afrėkas pavadėnėms kėla nu Afridi gėntėis, katra gīvena šiaurės Afrėkuo pri Kartagėnas. Ruomienā Afrėka vadėna tik vėina ėš pruovincėju nūdėinas šiaurės Afrėkuo.

Kartās sakuoma īr, ka Afrėka nie atskėrs žemīns, bet karto so Eurazėjė sodara vėina Eurafrėkas žemīna.

  • Pluotībė – 30,319 mln. kvadratėniu km;
  • Gīvėntuoju skaitlios – 1,4 mlrd.;
  • Aukštiausis kalns – Kilimandžars – 5895 m;
  • Žemiausė vėita – Asalė ežers – 153 m žemiau jūras līgė;
  • Ėlgiausė opė – Nėls – 6671 km;
  • Dėdliausis ežers – Viktuorėjė – 69 000 kvadratėniu km;
  • Dėdliausė valstībė palē gīvėntuoju skailio – Nigerėjė – 231 mln.;
  • Dėdliausė valstībė palē pluotībė – Alžīrs – 2,38 mln. kvadratėniu km;
  • Dėdliausis miests – Laguosos – 21 mln. gīvėntuoju.

Antropuoluogu skaituoms dėdliausē genetėškā ivairio žemīno, bo žmuonis čė gīvena ėlgiausē. Rītėnis Afrėkas šmuots īr tēpuogė vėita, kor pėrmė̄jė žmuonis Homo sapiens atsėrada (tas toriejė nutėktė prīš 350-260 tūkstontmetiu. Ligė tuol čiuonās gīvava hominėdu klads ė anū pruotievē gīvena 7 mln. metu.

Puolitėškā žemīns organėzouts i Afrėkas Sājonga, katrā prigol mažne vėsas Afrėkas šalis. Glabnas vieras žemīnė - krėkštiuonībė (49 %) ėr islams (42 %). Da daug vierėjontiu i tradėcėnės vieras (8 %).

Šalėis pavadėnėms Pluotībė
(km2)
Gīvėntuoju skaitlios[1] Metā Tonkoms
(km2)
Suostėnė Vėitėnē pavadėnėmā ISO 3166-1 kuods
Šiaurės Afrėka
Alžīrs 2,381,740 46,731,000 2022 17.7 Alžīrs الجزائر (al-Jazāʾir)/Algérie DZA
Egėpts 1,001,450 82,868,000 2012 83 Kairs مِصر (Miṣr) EGY
Lėbėjė 1,759,540 6,310,434 2009 4 Tripuolis ليبيا (Lībiyā) LBY
Maroks 446,550 35,740,000 2017 78 Rabats المغرب (al-maḡrib)/ⵍⵎⵖⵔⵉⴱ (lmeɣrib)/Maroc MAR
Sodans 1,861,484 30,894,000 2008 17 Chartums Sudan/السودان (as-Sūdān) SDN
Tonėsos 163,610 10,486,339 2009 64 Tonėsos تونس (Tūnis)/Tunest/Tunisie TUN
Vakarū Sachara 266,000 405,210 2009 2 Ajūns الصحراء الغربية (aṣ-Ṣaḥrā' al-Gharbiyyah)/Taneẓroft Tutrimt/Sáhara Occidental ESH
Rītū Afrėka
Burundis 27,830 8,988,091 2009 323 Gitega Uburundi/Burundi/Burundi BDI
Kuomorā 2,170 752,438 2009 347 Moruonis Komori/Comores/جزر القمر (Juzur al-Qumur) COM
Džėbotis 23,000 828,324 2015 22 Džėbotis Yibuuti/جيبوتي (Jībūtī)/Djibouti/Jabuuti DJI
Eritriejė 121,320 5,647,168 2009 47 Asmara Eritrea ERI
Etiopėjė 1,127,127 84,320,987 2012 75 Adis Ababa ኢትዮጵያ (Ītyōṗṗyā)/Itiyoophiyaa/ኢትዮጵያ/Itoophiyaa/Itoobiya/ኢትዮጵያ ETH
Prancūzėjės Pėitū ėr Antarktėis srėtīs (prigol Prancūzėjē) 439,781 100 2019 Sen Pjers Terres australes et antarctiques françaises FRA-TF
Kėnėjė 582,650 39,002,772 2009 66 Nairuobis Kenya KEN
Madagaskars 587,040 20,653,556 2009 35 Antananarivo Madagasikara/Madagascar MDG
Malavis 118,480 14,268,711 2009 120 Lilongwe Malaŵi/Malaŵi MWI
Maurikėjos 2,040 1,284,264 2009 630 Port Loisos Mauritius/Maurice/Moris MUS
Majots (prigol Prancūzėjē) 374 223,765 2009 490 Mamudzu Mayotte/Maore/Maiôty MYT
Mozambiks 801,590 21,669,278 2009 27 Maputo Moçambique/Mozambiki/Msumbiji/Muzambhiki MOZ
Reunjons (prigol Prancūzėjē) 2,512 743,981 2002 296 Sen Deni La Réunion FRA-RE
Ruanda 26,338 10,473,282 2009 398 Kigali Rwanda RWA
Seišelē 455 87,476 2009 192 Viktuorėjė Seychelles/Sesel SYC
Suomalis 637,657 9,832,017 2009 15 Mogadišu 𐒈𐒝𐒑𐒛𐒐𐒘𐒕𐒖 (Soomaaliya) /الصومال (aṣ-Ṣūmāl) SOM
Suomalilends 176,120 5,708,180 2021 25 Hargeisa Soomaaliland/صوماليلاند (Ṣūmālīlānd)
Pėitū Sodans 619,745 8,260,490 2008 13 Džuba South Sudan SSD
Tanzanėjė 945,087 44,929,002 2009 43 Dodoma Tanzania/Tanzania TZA
Uganda 236,040 32,369,558 2009 137 Kampala Uganda/Yuganda UGA
Zambėjė 752,614 11,862,740 2009 16 Lusaka Zambia ZMB
Zėmbabvė 390,580 11,392,629 2009 29 Hararė Zimbabwe ZWE
Cėntrėnė Afrėka
Angola 1,246,700 12,799,293 2009 10 Luanda Angola AGO
Kamerūns 475,440 18,879,301 2009 40 Jaundė Cameroun/Kamerun CMR
Cėntrėnės Afrėkas Respoblėka 622,984 4,511,488 2009 7 Bangis Ködörösêse tî Bêafrîka/République centrafricaine CAF
Čads 1,284,000 10,329,208 2009 8 Ndžamena تشاد (Tšād)/Tchad TCD
Kuonga Respoblėka 342,000 4,012,809 2009 12 Brazavėlis Congo/Kôngo/Kongó COG
Kuonga Demuokratėnė Respoblėka 2,345,410 69,575,000 2012 30 Kinšasa République démocratique du Congo COD
Ekvatuorė Gvėniejė 28,051 633,441 2009 23 Malabo Guinea Ecuatorial/Guinée Équatoriale/Guiné Equatorial GNQ
Gabuons 267,667 1,514,993 2009 6 Librevėlis Gabon GAB
San Tuomė ė Prinsėpė 1,001 212,679 2009 212 San Tuomė São Tomé e Príncipe STP
Pėitėnė Afrėka
Botsvana 600,370 1,990,876 2009 3 Gaboronė Botswana/Botswana BWA
Esvatėnis 17,363 1,123,913 2009 65 Mbabanė eSwatini/Eswatini SWZ
Lesuots 30,355 2,130,819 2009 70 Maseru Lesotho/Lesotho LSO
Namibėjė 825,418 2,108,665 2009 3 Vindhuks Namibia NAM
Pėitū Afrėkas Respoblėka 1,219,912 51,770,560 2011 42 Blumfonteins, Keiptauns, Pretorėjė yaseNingizimu Afrika/yoMzantsi-Afrika/Suid-Afrika/Afrika-Borwa/Aforika Borwa/Afrika Borwa/Afrika Dzonga/yeNingizimu Afrika/Afurika Tshipembe/yeSewula Afrika ZAF
Vakarū Afrėka
Benins 112,620 8,791,832 2009 78 Portanovs Bénin BEN
Burkina Fasos 274,200 15,746,232 2009 57 Ugadugu Burkina Faso BFA
Žalėjė Ėškīšolė Respoblėka 4,033 429,474 2009 107 Prajė Cabo Verde/Kabu Verdi CPV
Gambėjė 11,300 1,782,893 2009 158 Bandžulis The Gambia GMB
Gana 239,460 23,832,495 2009 100 Akra Ghana GHA
Gvėniejė 245,857 10,057,975 2009 41 Konakris Guinée GIN
Bisau Gvėniejė 36,120 1,533,964 2009 43 Bisau Guiné-Bissau GNB
Dromblė Kaula Kronts 322,460 20,617,068 2009 64 Abidžans, Jamusukro Côte d'Ivoire CIV
Liberėjė 111,370 3,441,790 2009 31 Monrovėjė Liberia LBR
Malis 1,240,000 12,666,987 2009 10 Bamako Mali/Maali/مالي (Mālī)/𞤃𞤢𞥄𞤤𞤭 (Maali)/ߡߊߟߌ (Mali) MLI
Mauritanėjė 1,030,700 3,129,486 2009 3 Nufakšuts موريتانيا (Mūrītānyā) MRT
Nigeris 1,267,000 15,306,252 2009 12 Niamiejos Niger NER
Nigerėjė 923,768 166,629,000 2012 180 Abudža Nigeria NGA
Šv. Elenas, Žengėma i Dongu ė Tristano da Kunjas salas (prigol JK) 420 7,728 2012 13 Džeimstauns Saint Helena, Ascension and Tristan da Cunha SHN
Senegals 196,190 13,711,597 2009 70 Dakars Sénégal SEN
Siera Leuonė 71,740 6,440,053 2009 90 Fritauns Sierra Leone SLE
Togs 56,785 6,019,877 2009 106 Lomė Togo TGO
Ėš vėsa Afrėkuo 30 368 609 1 001 320 281 2009 33