Tonėsos

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
الجمهرية التونسية El-joumhouriyya et-Tounisiyya
Tonėsa vieleva Tonėsa herbs
Tonėsa vieleva Tonėsa herbs
Valstībėnis himnos: Tonėsa himnos
[[Image:{{{žem}}}|250px|Tonėsos žemielapie]]
Valstībėnė kalba arabu
Suostėnė Tonėsos
Dėdliausis miests Tonėsos
Valstībės vaduovā Beji Caid Essebsi
prezidentas
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
163 610 km² (89)
0%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
10 982 754 (79)
62,19 žm./km² (105)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
87,88 mlrd. $ (61)
8 600 $ (72)
Valiota Tonėsa dėnars
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Liousoms
Paskelbt
Prėpažėnt
(nu Prancūzėjės)
1956 kuova 20 d.
(Metai)
Interneta kuods .tn
Šalėis tel. kuods 216

Tonėsos īr valstībė Šiaurės Afrėkuo, pri Vėdoržemė jūras. Robežioujas so Alžīro ė Lėbėjė. Anuo suostėnė ė patsā dėdliausis miests īr Tonėsos.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Senuobie Tonėsa terėtuorėjuo gīvena fėnėkėitē. Anėi bova sokūrė magtīnga valstībė so centro Kartagėna. Paskum ana sogriuovė ruomienā ė Tonėsos patapa Ruomas ėmpėrėjės valda. Vėdoromžēs čėnās isėkūrė vandalā. Nu VII o. krašts bova privests pri ėslama.

Geograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dėdle dali šalėis ožėm dīkomas. Īr neaukšts Atlasa kalnū šmuots.

Tonėsa dīkīnės
Tvėrtuovė Sfaksa miestė


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Afrėka

Alžīrs | Anguola | Benins | Bisau Gvinėjė | Botsvana | Burkina Fasos | Burundis | CAR | Čads | Dramblė Kaula Kronts | Džėbotis | Egėpts | Eritrėjė | Etiopėjė | Gabuons | Gambėjė | Gana | Gvinėjė | Kamerūns | Kėnėjė | Kuomorā | Kuongs | Kuonga DR | Lesuots | Liberėjė | Lėbėjė | Madagaskars | Malavės | Malis | Maroks | Maurikėjos | Maurėtanėjė | Mozambiks | Namibėjė | Nigerėjė | Nigeris | PAR | Ekvatuorė Gvinėjė | Ruanda | San Tuomė ė Prėnsėpė | Sėišielē | Senegals | Sėira Leuonė | Suomalis | Sudans | Svazėlands | Tanzanėjė | Togs | Tonėsos | Uganda | Zambėjė | Zėmbabvė | Žalėjė Ėškīšolė Respoblėka