Australėjė

Čė rašuom api Australėjės Sondrauga. Api žemīna veiziekėt: Australėjė (žemīns)

Commonwealth of Australia
Australėjės vieleva Australėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Australėjės gimnos
Valstībėnė kalba	anglu
Suostėnė	Kanbera
Dėdliausis miests	Sėdniejos, Melborns
Valstībės vaduovā	Karuolis III Karalios Sam Mostyn Generalgubernatorios Antuonis Albanėzis Premjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	7 686 850 km² (6) 1%
Gīventuoju  - 2006 liepa (pruogn.)  - Tonkoms	20 264 082 (51) 2,64 žm./km² (189)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (pruogn.) 642,10 mlrd. $ (16) 32 000 $ (12)
Valiota	Australėjės duoleris
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC nu +8 ligė +11 taikuoma ne vėsor
Naprīgolnoms Konstėtocėnis akts Vestminterė statots Australėjės akts	nu Jongtėnės Karalīstės 1901 sausė 1 1931 groudė 11 1986 kuova 3
Interneta kuods	.au
Šalėis tel. kuods	61

Australėjė (onglėškā: Australia, pėlnā Australėjės Sondrauga (onglėškā: Commonwealth of Australia) īr šeštuojė vagol dėdoma (geuograpėškā) svieta valstībė, ožėmontė Australėjės žemīna ė aplėnkėnės salas, ėš katrū dėdliausė Tasmanėjė. Peitrītiūs īr Naujuojė Zelandėjė, šiaurie – Induonezėjė, Papua Naujuojė Gvėniejė ė Rītū Timuors, šiaurės rītūs Saliamuona salas ė Vanuatu. Šalėis pavadėnėms kėlės ėš luotīnėška terra australis incognita (nežėnuoma pėitū žemė).

Tor magtīnga akuonuomėka, BVP vėinam gīvėntuojou īr vėins aukštiausiu svietė, dėdli atlīgėnėmā, aukšts socēlėnis ėšsėvīstėms.

Istuorėjė

Pėrmė̄jė žmuonis, dabartėniu abuorigenu pruobuotē, i Australėjės šiaurėni šmuota atsėkielė da prīš 50-65 tūkst. metu. Ėš euruopėitiu pėrms žemīna 1522 m. atrada portugalu tīrėnietuos Krištovao de Mendonsa, vuo 1770 m. Džeimsos Kuks paskelbė, ka rītėnės Australėjės pakrontės prigol Britu imperėjēs e.

Puolitėka

Australėjė īr konstitucėnė monarkėjė, katra formalē valda karalios ė katra atstuovaun generalėnis gobernatuorios.

Australėjuo egzėstoun daug puolitėniu partėju, ale duomėnou dvė - darba ė liberalu.

Soskėrstīms

Valstėjės tor dėdlesnė savėvalda, līgėnont so terituorėjuom. Ne vėsas terituorėjės gīvenamas īr.

Valstėjės

• Vakarū Australėjė, WA (Perts)
• Kvinslands, QLD (Brėsbens)
• Naus Pėitū Velsos, NSW (Sėdniejos)
• Viktuorėjė, VIC (Melborns)
• Pėitū Australėjė, SA (Adelaidė)
• Tasmanėjė, TAS (Hobarts)

Vėdėnės terituorėjės

• Šiaurės terituorėjė, NT (Darvins)
• Australėjės suostėnės terituorėjė, ACT (Kanbera)
• Džarvė ilonkas terituorėjė (retsīkēs skaituoma Australėjės suostėnės terituorėjės šmuoto)

Ožjūrė terituorėjės

• Ešmora ė Kartjie salas (gīvėntuoju nie)
• Norfuolka sala
• Kaliedu sala
• Kokosu salas
• Kuoralu jūras salas (apgīvendėnta tėktās meteoroluogėjės stuotėis darbėninkās)
• Herda ė Makdonalda salas (gīvėntuoju nie)
• Australėjės Antarktėnė terituorėjė (kėtas valstībės nepripažīst, ka anuos prigol Australėjē, apgīvendėnta tėktās muokslėniu stuotiū darbėninkās)

Miestā

2023 m. doumenėm, Australėjuo īr penkė mėlėjuonėnē miestā (iskaitont anū prīmiestius) ė 19 miestu so prīmiestēs, katrūs gīven daugiau nekāp 100 000 gīvėntuoju.

• Sėdniejos (onglėškā: Sydney), NSW, 5 450 496 gīv.
• Melborns (onglėškā: Melbourne), Vic, 5 207 145 gīv.
• Brėsbens (onglėškā: Brisbane), Qld, 2 706 966 gīv.
• Perts (onglėškā: Perth), WA, 2 309 338 gīv.
• Adelaidė (onglėškā: Adelaide), SA, 1 446 380 gīv.
• Guold Kostos-Tvid Hedsos (onglėškā: Gold Coast–Tweed Heads) Qld/NSW, 735 213 gīv.
• Niukeslos-Meitlands (onglėškā: Newcastle–Maitland), NSW, 526 515 gīv.
• Kanbera-Kvinbijens onglėškā: Canberra–Queanbeyan, ACT/NSW, 503 402 gīv.
• Sanšain Kostos (onglėškā: Sunshine Coast), Qld, 407 859 gīv.
• Vulongongs (onglėškā: Wollongong, NSW, 313 745 gīv.