Pereiti prie turinio

Puortogalėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Portugalėjė)
República Portuguesa
Portugalėjės vieleva Portugalėjės gerbs
Portugalėjės vieleva Portugalėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Portugalėjės gimnos
Puortogalėjė žemielapie
Valstībėnė kalba partugalu
Suostėnė Lisabuona
Dėdliausis miests Lisabuona
Valstībės vaduovā Marcelo Rebelo de Sousa
Prezidėnts
António Costa
Ministros Pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
92 391 km² (109)
0,5%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
10 605 870 (75)
114,79 žm./km² (64)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
196,30 mlrd. $ (39)
18 600 $ (40)
Valiota Euras (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+0
UTC+1
Naprīgolnoms
-
-
-
Interneta kuods .pt
Šalėis tel. kuods 351

Portugalėjė (puort. Portugal), oficēlē Portugalėjės Respoblėka (puort. República Portuguesa) īr pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėjė, kėtas anuos robežiaus skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos nutuolos Euruopas valstībė.

Portugalėjė lėgė XV-XVI omžiaus bova paprasta valstībė, ale tas omžēs palėka labā magtīnga jūrėnė valstībė. Vieliau sekė nuosmokis. Portugalā sava tortus prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sandūruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemės kostiejėms, sunaikėnės suostėnė Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona vainū čieso ė dėdliausės kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie muonarkėjė. Vieliau sekė zars šešė represėnė rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdlės demuokratėnės refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo torietom koluonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prisėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjės.

Portugalėjuo īr vakariausis žemīnėnės Euruopas poškis – Ouluos kīšolīs. Šalės ožjem šėštadali Pirienu posėsalė, vuo kaimīnīstie esontė Ispanėjė ožjem lėkosi šmuota. Ėš pėitū ė vakarū šalėis krontus skalaun Atlonta ondėnīns. Tamė ondėnīnė īr Portugalėjē prigolontės Azuoru salas ė Madėiras salas. Azuoru saluosė īr aukštiausė veršokalnė šalie - Pika kalns.

Ėlgiausės opės - Douro (Portugalėjuo 320 km, bendrs ėlgoms 895 km), Tejo (Portugalėjuo 280 km, bendrs ėlgoms 1007 km.)

Tonkē prekiaun so ES šalėm - 2015 m. doumenėm, 72,8 % ekspuorta ėš Portugalėjės ēn i ES šalis, vuo 76,5 % impuorta - tēpuogė per ES šalis.

Dėdliausi BVP šmuota padėrb paslaugū sektuorios (78,1 %). Pramuonė sodara 19,7 % BVP, vuo žemės ūkis - 2,2 %.[1]}}

2021 m. groudė 31 d. šalie gīvena 10,4 mln. gīvėntuoju. Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 82,47 m. Šalės īr pakankamā huomuogenėška - 95 % gīvėntuoju sodara etnėnē portugalā. Tēpuogė gīven nemažā brazilu. 67 % šalėis gīvėntuoju gīvėn miestūs. Raštėngoms īr prigavės 99,62 %.

Glabna viera - Ruomas katalėku (80,2 %), liuosamanē 14%, pruotestantā ė kėtė krėkštiuonē - 4,6%.

Adminėstracėnis soskėrstīms

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Portugalėjė soskėrstīta i 18 apīgardu ė do autonomėnio regijuono (Azuorā ė Madėira) īr.


Vėita Miests Apīgarda Gīvėntuoju skaitlios Vėita Miests Apīgarda Gīvėntuoju skaitlios
1 Lisabuona Lisabuona 547 631 11 Gimarainša Braga 158 124
2 Vilanova de Gaja Ports 392 295 12 Odivelaša Lisabuona 144 549
3 Ports Portu 237 584 13 Koimbra Koimbra 143 396
4 Loriša Lisabuona 205 054 14 Vilafranka di Šira Lisabuona 136 886
5 Braga Braga 181 494 15 Vilanova di Famalikauna Braga 133 832
6 Matozinjošos Ports 175 478 16 Leirėjė Leirėjė 126 879
7 Amadora Lisabuona 175 136 17 Setubals Setubals 121 185
8 Almada Setubals 174 030 18 Barseluša Braga 120 391
9 Gondomara Ports 168 027 19 Funšala Madėira 111 892
10 Seišala Setubals 158 269 20 Viziejos Viziejos 99 274

Valdīma skvarma - posiau prezidėntinė respoblėka. Ana šalie īr isėgaliejosė nu pat 1976 m., kumet šalės ratifėkava demuokratėnė konstitucėjė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė