Okraina
| Україна | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Valstībėnė kalba | okrainėitiu | ||||
| Suostėnė | Kijevs | ||||
| Dėdliausis miests | Kijevs | ||||
| Valstībės vaduovā | Volodīmīrs Zelenskis (Володимир Зеленський) Prėzidėnts
Serhii Koretskyi (Сергій Корецький) Ministros pėrmėninks | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
603 700 km² (44) 7% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
46 710 816 (26) 77,37 žm./km² (92) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 355,80 mlrd. $ (28) 7 600 $ (83) | ||||
| Valiota | Grivina | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC+2 - | ||||
| Naprīgolnoms |
1918 1991 rogpjūtė 24 | ||||
| Interneta kuods | .ua | ||||
| Šalėis tel. kuods | 380 | ||||
Okraina (okrainėitėškā Україна) īr valstībė rītū Euruopuo, pri Jouduosės jūruos. Tor robežio so Baltarosėjė, Rosėjė, Lėnkėjė, Slovakėjė, Vengrėjė, Moldavėjė ė Romonėjė. Dėdliausė Euruopas valstībė palē pluotībė pu Rosėjės.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Okraina tor ėlga istuorėjė. Nu IX o. ligė Vėdoromžiu ton valstībė liob vadīntėis Kijėva Rosė. Mėslėjama, ka anou ikūrė nūdėinas Švedėjuo gīvenė skandėnavu gėntīs variagā. 988 m. Kijeva konėgākštis Vladimirs Dėdīsis apsėkrėkštėjė. Šalės prigava klestiejėma ligė XI o., kumet šali jiemė sėlpnėntė mūšē terp savės ė tuotuoriu invazėjė. XIII o. rītėniam Okrainas šmuotou patekos tuotuoriu valdiuon, valstībėgnoma cėntros parsėkielė i vakarus, kor sosėskvarmava Haliča-Voluinės konėgākštīstė. XIV o. rītėnė Galicėjė pasijiemė Lėnkėjė, vuo lėkosi šmuota - LDK. Prīš pat Lioblėna unėjė 1569 m. pri Lėnkėjės prijongė palėkosė Okrainas terituorėjė, katra iki tuolē prigolė LDK. 1596 m. puopīžiou pasėstengos bova sodarīta Bresto unėjė, pu katruos ikorta Okrainas unitu bažnīčė. Padalėnos ATR, Okrainas žemės pakliova i Rosėjės imperėjės ė Austrėjės imperėjės sodieti. 1917 m. soskvarmava Cėntrėnė Rada, vuo 1918 m. atsėkuovuojė liousoma, bat ana ožkariava buolševėkā ė 1922 m. pabėnguo ijongė i SSRS. Liousa palėka par naujė 1991 m. 2014 m. anou ožpoulė Rosėjė ė ožjiemė ė uokopava šmuota terėtuorėjės. 2022 m. Okraina magtīngā ožpoulė Rosėjės kariauna, katra prėdėrba krūva ėškadu ė kara nosėkaltėmu prīš Okrainas žmuonis.
Geuograpėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Okraina īr valstībė pėitrītiu Euruopuo. Vakarū Okrainuo īr Karpatū kalnā, cėntrėnis ė rītėnis Okrainas šmuotā īr tonkiausē līgomas, aba kalvas. Dėdliam šmuotė terėtuorėjės žemės īr derlīngas, tonkē pasėtaika joudžemis. 2014 m. Okraina ožpoulė Rosėjės Federacėjė. Šmuota valstībės 2014 m. ožgroubė ė okupava Rosėjė, vuo 2022 m. prasėdiejė vaina vėsuo šalie, anou ožpoulos Rosėjē.
Akuonuomėka
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Geriausē ėšvīstėtas Okrainas pramuonės šakas – sonkiuojė pramuonė, transpuorts ė energetėka. Šalie īpatėngā akuomonėškā ėšvīstėtė Donbasos, Dnipropetruovska srėtės, Zapuoruožės srėtės, Kijeva, Charkuova, Odesas ė Lvuova miestā.
Pėrmus dešimt metu pu Liousoma paskelbėma Okrainas akuonuomėka nesėsekė stabėlē augtė. Situacėjė pasėtaisė 2001 m., vuo 2007 m. Svieta banks šali pagīrė, ka siekmėngā kuovuojė so skordo.[1] 2009 m. JTO rašė, ka šalie īr belėkės santīkėnis skords, vuo absuoliotėnis ėšnaikėnts.[2]
Pu 2013 m. šali ėštėka recesėjė ė akuonuomėka jiemė stagnoutė. Padieti apsonkėna puolitėnē neramoma ė 2014 m. prasėdiejosė vaina so Rosėjė. Dėdliu akuonuomėniu ėškadu šalē pridėrba plataus masta invazėjė 2022 m., katruos čieso sograuta daug miestu, infrastroktūras, žova daug žmuoniū. Diutuo ė diel dėdlė ėš lieta besėtaisontė korupcėjės līgė šalie Okraina īr palėkosė biedniausė šalėm Euruopuo.[3]
Žmuonis
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
2001 m. šalie gīvena 77,8 % okrainėitiu, 17,3 % rosu, 0,6 % godu, 0,5 % Krīma tuotuoriu, 0,5 % muoldavu, 0,4 % bolgaru, 0,3 % vengru, 0,3 % romonu, 0,3 % lėnku, 0,2 % žīdu, 0,2 % graiku, 0,2 % armienu ė tuotuoriu – 0,2 %.
Šalie duomėnou stačiatėkībė. Anuos stėprė itaka jontama Okrainas arkitektūruo, literatūruo ė mozėkuo.
Pu 2014 m. Krīma aneksėjės ė dėdlė šmuota Duonecka ė Luhanska ožjiemėma, ė īpatėngā pu plataus masta invazėjės 2022 m. stėprē krėta gīvėntuoju skaitlios.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Okraina skėrstuoma i 24 srėtis (okrainėitėškā області), vėina autuonuomėnė respoblėka (okrainėitėškā автономна республіка) ė do miesto, torėntio specēlu statosa (okrainėitėškā Міста зі спеціалним статусом).
Dėdliausė miestā
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Okrainuo ėš vėsa īr 457 miestā, ėš katrū 176 tor srėtėis pavaldoma statosa, 279 - rajuoa pavaldoma statosa, vuo da do - specēlo teisėni statosa. Da īr 886 miesta tėpa gīvenvėitės ė 28552 suodno.[4]
Žemiau ožrašītė dėdliausė miestā Okrainuo.
| Miests | Srėtės | Gīvėntuoju skaitlios (2022 m.)[5] | |
|---|---|---|---|
| 1 | Kījivs | Kījiva miests | 2 952 301 |
| 2 | Charkivs | Charkiva | 1 421 125 |
| 3 | Odesa | Odesa | 1 010 537 |
| 4 | Dnipros | Dnipropetruovska | 968 502 |
| 5 | Doneckos | Donecka | 901 645 |
| 6 | Lvivs | Lviva | 717 273 |
| 7 | Zapuorėžė | Zapuorėžės | 710 052 |
| 8 | Krīvī Rihs | Dnipropetruovska | 603 904 |
| 9 | Sevastuopolis | Sevastuopuolė miests | 479 394 |
| 10 | Mīkolajivs | Mīkolajiva | 470 011 |
| 11 | Mariupuolis | Donecka | 425 681 |
| 12 | Luhanskos | Luhanska | 397 677 |
| 13 | Vinica | Vinicas | 369 739 |
| 14 | Simferopuolis | Krīms | 340 540 |
| 15 | Makijivka | Donecka | 338 968 |
| 16 | Černihivs | Černihiva | 282 747 |
| 17 | Puoltava | Puoltavas | 279 593 |
| 18 | Chersons | Chersona | 279 131 |
| 19 | Chmelnėckis | Chmelnėckė | 274 452 |
| 20 | Čerkasā | Čerkasu | 269 836 |
Puolitėka
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Okraina īr respoblėk so posiau prezidėntėnė sėstema ė paskėruom īstatīmu lēdamaja, vīkduomaja ė teisėnė valdiuom.
Šaltenē
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- ↑ "Economic Analysis and Evaluation – Publications & Reports."
- ↑ "Human Development Report 2009." HDR 2009 Statistical Tables: 2009 m. sausė.
- ↑ "GDP per capita (Current US$) | Data."
- ↑ "Regions of Ukraine and their divisions (in uk)."
- ↑ "Number of Present Population of Ukraine, as of January 1."
Nūruodas
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- Okrainas Prezidėnta tėnklalopis (okrainėitėškā ė onglėškā)
- Okrainas Aukštiausiuojė Tarība (okrainėitėškā ė onglėškā)
- Okrainas Vīriausībė (okrainėitėškā ė onglėškā)
- Okrainas ambasada Lietovuo (okrainėitėškā ė onglėškā)
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |