Tarību Sājonga

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš TSRS)
Jump to navigation Jump to search
Союз Советских Социалистических Республик
Tarību Sājongas vieleva Tarību Sājongas herbs
(Truopniau) (Truopniau)
Tarybų Sąjunga žemėlapyje
Gīvavėma laikuotarpis 1922 - 1991
Valstībėnė kalba Oficēlē valstībėnės kalbuos nebova. Faktėškā - rosu
Suostinė Maskva
Pluotas
 - Ėš vėsa
 
22 402 200 km2
Gyventojų
 - Iš viso (1991)
 - Tonkoms
 
293 047 571
13/km²
Valiota Roblės
Laik zuona UTC +3 iki +11
Valstībinis himnos Tarību Sājongas himnos
Interneta kuods .su

Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trompiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valdė vėina glavna partėjė - kuomonėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova tēpuogė TSRS vaduovs.

TSRS istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Sājongas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.

1934 m. siejės 18 d. TSRS bova prijėmta i Tautū Sāajonga.

Pu ontruos svieta vainuos TSRS bova vėina ėš magtīngiausiu svieta valstībiu. Ligė Stalėna smertėis valstībie vīkdīta totalitarėzma politėka, kūmet liuob būtė sosėduoruojama so nepritarintēs buolševiku rėžimou.

1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.

TSRS vaduovā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vladimirs Lenins 1922-1924 (SSRS ikories, valdė lėgė sava smertės)
Juosips Stalins 1928-1953 (valdė lėgė sava smertėis)
Nikita Chruščiovs 1953-1964 (bova nošalints nu pareigū)
Leonids Brežnevs 1964-1982 (valdė lėgė sava smertės)
Jurėjos Andruopovs 1982-1984 (valdė lėgė sava smertės)
Konstantins Černenko 1984-1985 (valdė lėgė sava smertės)
Michails Gorbačiovs 1985-1991 (valdė lėgė vasltībės žlogėma)

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]