Estėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Eesti Vabariik
Estėjės vieleva Estėjės herbs
Estėjės vieleva Estėjės herbs
Valstībėnis himnos: Estėjės himnos
Estėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Estu
Suostėnė Talins
Dėdliausis miests Talins
Valstībės vaduovā Kersti Kaljulaid
Prezidėnts
Jüri Ratas
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
45 226 km² (129)
4,56% / nie doumenū
Gīventuoju
 - 2010 sausis (progn.)
 - Tonkoms
 
1 340 0213 (147)
29 žm./km² (140)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
SSRS okupacėjė
Atgauta
Rosėjės
1918 m. vasarė 24 d.
1920 m. vasarė 2 d.
1940 m. bėrželė 16 d.
1991 m. rogpjūtė 20 d.
Interneta kuods .EE
Šalėis tel. kuods 372

Estėjės respoblėka īr šalės Šiaurės rītu Euruopuo. Robežioujas so Baltėjės jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndra sausomuos robežiaus ėlgoms - 633 km.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Estėjė jau XII omžiou bova vadėnama estu gentėis apgīvendinta terituorėjė, katro sudar 8 žemės. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėjė palėka padalėnta. Pietėnė Estėjė iejė i Livonėjės ordina, vuo šiaurėnė Estėjė ligė 1346 metu prigolė Danėjē. katra pu estu sokėlėma perdavė anou Teutuonu ordinou. Vieliau Estėjė prigolė Lėnkėjės-Lietovuos respoblėkā, Rosėjės imperėjē.

1918 metu vasarė 24 dėina Estėjė paskelbė naprigolnoma. Prasėdiejos ontrai svieta vainai Estėjė bova okupouta SSRS ėr ėšbova anuos sodėtie ligė pat 1991 metu.

Puolitėnė sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Estėjė īr konstėtocėnė demuokratėjė, so vėinu rūmu parlamento renkamo prezidėnto. Prezidėnta 5 metū kadencėjē renk parlamėntėnė 2/3 daugoma. Glabna prezidėnta funkcėjė - mėnėstra pėrmėninka paskīrėms, katron tvėrtėn parlamėnts.

Istatīmu vīkduomuojė valdė sodara premjiermėnėstros ė 14 mėnėstru.

Istatīmu leidamuojė valdė prigol vėinu rūmu parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnta narē renkamė ketoriū metu kadencėjē.

Aukštiausis teismos īr vadėnams Riigikohus, katram īr 17 teisieju so parlamėnta ligė gīvuos galvuos skėramo pėrmėninko.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Estėjė īr mėškėnga šalės, mėškā dėng aple 61% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdotėnis driegnos. Dėdliausis ežers - Peipos. Ėlgiausė opė - Emajuogis, katruos ėlgoms 218 km. Estėjī prigol tēpuogė kelets šalėp asontiu salū, ėš katrū dėdliausė - Sarema. Aukščiausė vėita - Munamiag kalns (318m.)

Demograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Estėjės statistikas doumenėm, 2018 metu sausė 1 dėina Estėjės tautėnė gīvėntuoju sodietės bova:

  • 68,7 % estā
  • 24,9 % rosā
  • 1,8 % ukrainėitē
  • 0,9 % baltarosē
  • 0,6 % suomē
  • totuorē, latvē, lėnkā, žīdā ė lietovē - pu 0,2% vuo mažiau.

Šalie gīven nemažā žmuoniū, katrėi tor Rosėjes pėlėitībė.

Estėjuo vėinėntelie terp Baltėjės šaliū gīvėntuoju skaitlios pu ėlga krėtėma dėdie. Estėjė terp Baltėjės šaliū īr patīrosi mažiausi gīvėntuoju somažiejėma, līgėnont so 1989 m.

Akanuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Estėjės akanuomėka īr pakankamā magtīnga ė geram stuovie. Šalės sogeb pritraukt šmuota investėcėju ėš ožrobežė. Vīkst gera prekība so šiaurės Euruopas šalėm, klest infuormacėniu teknoluogėju sektuorios. Žmuoniu pragīvenėma līgis īr geriausės terp Baltėjės valstībiu. Šalės tor mėnka skuola ožsėiniou. Darba jiega gerā apmuokinta ė kvalėpėkouta. Šalės bova pėrma ėš Baltėjės šaliu, pradiejosė nauduotė eura.

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Estėjė īr soskėrstīta i 15 apskrėtiu (maakond), vuo anie – i valdas (vald).

Estėjės apskrėtīs (ožvadėnėmā palē Euruopas vėituovardiu žuodīna):

Apskrėtis   Admėnėstracėni  
centrs
Apskrities
  Ožvadėnėms  
estėškā
Eesti maakonnad 2006 (LT).svg
Harjuma Talins Harju
Hyjuma Kerdla Hiiu
Jegevama Jegeva Jõgeva
Jervama Paidė Järva
Lenema Hapsalu Lääne
Pelvama Pelva Põlva
Pernuma Pernu Pärnu
Raplama Rapla Rapla
Rytų Viruma Jehvis Ida-Viru
Sarema Koresarė Saare
Tartuma Tartu Tartu
  Vakaru Vėroma   Rakverė Lääne-Viru
Valgama Valga Valga
Veruma Veru Võru
Viljandima Vėljandės Viljandi

Religėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Religėngu gīventuoju šmuots nier dėdlis. Tonkiausē estā naprigol juokē konfesėjē. Apie 32% gīvėntuojū priskėr savi tam tėkrā konfesėjē.

Daugiausė ėš anū īr evangelikā-liuteruonā.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė