Pereiti prie turinio

Danėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Kongeriget Danmark
Danėjės vieleva Danėjės gerbs
Danėjės vieleva Danėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Danėjės gimnos
Danėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Danu1
Suostėnė Kuopenhaga
Dėdliausis miests Kuopenhaga
Valstībės vaduovā Frederiks Dešimts (2024-)
Karalios
Mette Frederiksen
Ministros Pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
43 094 km² (130)
1,6%
Gīventuoju
 - 2021
 - Tonkoms
 
5.840.045 (112)
137 žm./km² (63)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2020
348,88 mlrd. $ (39)
59.842 $ (11)
Valiota Danėjuos kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Valstībės sōkūrėms
prīšistuorėnē laikā
ligė XIII o.
Interneta kuods .DK
Šalėis tel. kuods 45

Danėjės Karalīstė (danėškā: Kongeriget Danmark) – valstībė Euruopas šiaurės šmuotė. Pėitūs Danėjė robežiounas so Vuokītėjė, vuo lėkosė terituorėjės dali sop Šiaurės ė Baltėjės jūras.

Aple 1/3 šalėis terituorėjės īr salas, kėta terituorėjės dalės īr Jotlandėjės pusiasalis. Danėjē prigol Grenlandėjė ė Farėru salas, abo torontio autunuomėjė.

Pėrmė gīvėntuojē (žvejē ė medėninkā) i Jutlandėjės posiasali atsėkielė 12 tūkst. m. pr. Kr. 4 tūkstontmetie pr. Kr. plėta žemdėrbīstė ė gīvuolėninkīstė. 1 tūkstontmetie pr. Kr. Danėjės žemies apsėgīvena germanu gėntīs.

Danėjė īr mažiausė ė pėitiausė Šiaurės Euruopas šalės.

Danėjuo gėmė ėr kūrė vėins garsiausiu vākū rašītuoju Hansos Kristijans Andersens, egzėstencēlėzma pradėninko skaituoms fėluosuops Siorens Kirkeguors.

  • BVP – $406 mlrd. (2023).
  • 2022 m. BVP augėms par matos – 3,6%.
  • Vėinam žmuogau tėnkontės BVP – 31 100 JAV dol. (2003).

BVP palē sektuorios:

  • žemės ūkis: 1,6 %
  • kalnakasība: 1,2 %
  • dėrbība: 22,1 %
  • paslaugas: 75,2 % (2017)

Dėrbības šakas: jiediū apdėrbėms, mekanėzmā ėr irengėmā, tekstėlė, kemėjės pruodoktā, alektruonėka, statība, baldā ė pan. medē ėšdėrbėms, laivū statība, anergetėka.

2017 metu ekspuortā partnerē – Vuokītėjė 15,5 %, Švedėjė 11,6 %, Jongtėnė Karalīstė 8,2%, JAV 7,5 %, Norvegėjė 6 %, Kėnėjės LR 4,4 %.

86 % Danėjės žmuoniū īr danu pagėmėma (2021 m.) Dėdliuojė dalės žmuoniū īr krėkštiuonē.

Palē 2009 m. statėstėka aple 81,5 % [1] Danėjės žmuoniū prigol lioteruonu bažninčē.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė