Kėnėjės Liaudėis Respoblėka

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Kėnėjės LR)
中华人民共和国
Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas vieleva Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gerbs
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas vieleva Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gerbs
Valstībėnis gimnos: Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gimnos
Valstībėnė kalba Kėnu
Suostėnė Pekins
Dėdliausis miests Šanchajos
Valstībės vaduovā Ši Džinpings Li Kečiangs
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
9 596 960 km² (4)
2,8%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
1 313 973 713 (1)
136,92 žm./km² (52)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006
10 000 mlrd. mlrd. $ (2)
7 600 $ (83)
Valiota Ženminbi Juanis
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +8
netaikuoma
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pėlėitėnė vaina
1949 spalė 1
Interneta kuods .cn
Šalėis tel. kuods 86

Kėnėjės Liaudėis Respoblėka īr valstībė rītū Azėjuo, ontra dėdliausė valstībė svietė vagol gīvėntuoju skaitlio pu Indėjės ė ketvėrta vagol dėdoma. Ana tor robežio so Afganėstano, Butano, Mianmaro, Indėjė, Kazakstano, Kirkizėjė, Laoso, Monguolėjė, Nepalo, Šiaurės Kuoriejė, Pakėstano, Rosėjė, Tadžikėjė ė Vietnamo.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Kėnėjės komunėstams nugaliejos Kėnėjės cėvėlėnie vainuo, 1949 m. Kėnėjės komunėstu partėjės līderis Mauo Dzeduns paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka. Nu tou čiesa Kėnėjė īr palėkosė vėinpartėnė suocēlėstėnė šalės. Valdont Mauo Dzedunou šalie bova ivests tuotalėtarėnis valdīms, pasėžīmiejės inteligentėjės ė koltūras persekiuojėmo (īpatėngā per Koltūrėnė revoliucėjė), akuonuomėnėm klaiduom, diel katrū tonkiausē nu bada pasėmėrė 20-30 mėlėjuonu žmoniū.

Paskiau i valdė atiejė Deng Siaopins, Kėnėjuo atsėrada daugiau liousoma, pradietė akuonuomėnē partvarkīmā, planėnė akuonuomėka keitama i mėšrė.

Admėnėstracėnis skėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Kėnėjės LR īr skėrstuoma i pruovincėjės, autuonuomėnius regijuonus, specēlius adminėstracėnius regijuonus ė ėšskirtūsius miestus.

Pruovincėjės (省)[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Autonuomėnē regijuonā (自治区)[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ėšskėrtė̄jė miestā (直辖市)[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Specēlė̄jė administracėnē regijuonā (特别行政区)[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Miestā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

2019 m. doumenėm, 60% gīvėntuoju gīven miestūs, a pruocents pastuovē aug. Mėslėjama, ka 2030 m. Kėnėjės miestūs gal gīventė 1 mlrd. gīvėntuoju. Kėnėjuo īr daugiau kāp 160 mėlėjuonėniu miestu. Žemiau ožrašīta 20 dėdliausiu miestu šalie.

Dėdliausė Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas miestā 2020 m.[1]
Vėita palē dėdoma Miests Pruovincėjė Gīvėntuoju skaitlios Vėita palē dėdoma Miests Pruovincėjė Gīvėntuoju skaitlios
1 Šanchajos Šanchajos 24 281 400 11 Honkongs Honkongs 7 448 900
2 Pekins Pekins 19 164 000 12 Džendžou Henans 7 179 400
3 Guandžou Guangdongs 13 858 700 13 Nandzins Dzjansu 6 823 500
4 Šendžens Guangdongs 13 438 800 14 Sjanis Šensi 6 642 100
5 Tiandzins Tiandzins 11 744 400 15 Dzjinanis Šandongs 6 409 600
6 Čuncins Čuncins 11 488 000 16 Šenjanis Liaonings 5 900 000
7 Dunguanis Guangdongs 9 752 500 17 Cindao Šandongs 5 501 400
8 Čendu Sičuans 8 875 600 18 Harbins Heilongdziangs 5 054 500
9 Uhanis Hubiejos 8 652 900 19 Hefiejos Anhujos 4 750 100
10 Handžou Džedziangs 8 109 000 20 Čančunis Dzilins 4 730 900

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Kėnėjės civilizacėjė īr tūkstontiu metu senoma. Anuos prigavėmā:

Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Kėnėjės LR akuonuomėka nuognē aug pastarūsiūs 3 dešėmtmėtius, vuo 2010 m. palē BVP aplenkė Japuonėjė. Tėk palē BVP vėinam gīventuojou Kėnėjė nie dėdlē baguota - 2023 m. anuos nomėnalos BVP neprigava svieta vėdorkė ė bova 12 541 JAV duolerē - bėškioka mažiau kāp Rosėjės.[2] Nuors šalės oficēlē vėinpartėnė komunėstėnė īr, nu 1978 m. Kėnėjės akuonuomėka perėjė ėš kuomandėnės i rėnkas akuonuomėka. Šalės ėšdėrb dėdlė šmuota Svietė nauduonamu platiuos apīvuokas pruodoktu.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


  1. Beijing: China Statistic Publishing House, 2021 m.
  2. „World Economic Outlook Database“, 2023 m. spalis". Terptautėnis valiotas fuonds.