Butans

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Tēpuogė īr dojės pavadėnėmo butans.
འབྲུག་ རྒྱལ་ཁབ་
Butanā vieleva Butanā gerbs
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Druk tsendhen
Butanā padietės
Valstībėnė kalba Buotėju kalba
Suostėnė Timpu
Dėdliausės miests Timpu
Karalios Jigme Khesar Namgyal Wangchuck (འཇིགས་མེད་གེ་སར་རྣམ་རྒྱལ་དབང་ཕྱུག)
mėnėstros pėrmėninks Tshering Tobgay (ཚེ་རིང་སྟོབས་རྒྱས།)
Pluotībė
 — Vėsos
131-a
47 000 km2
Gīvėntuoju
 — Vėsė (2005)
 — Gīvėntuoju tonkoms
16-a
672 425
8,3 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2005)
 — vėinam gīv.
160-a
3007 mlrd. $
1400 $
Valiota Ngultrums
Čiesa zuona (UTC+6)
Liousoms
-Indėjės
1907 m.
Internets bt
Tilipuona kuods +975

Butana Karalīstė (Butans) – valstībė pėitū Azėjuo, Himalajous. Tor robežio so Indėje ė Kėnėje. Vėina oždariausiu svieta šaliū īr.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Glabna šalėis viera - budėzmos.

Akanuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Butana akanoumėka, katra īr maža ė sėlpna, ramas žemis ūkio, mėškininkīsti ė hėdraenergėjes pardavėmo Indėjē (tas sodara 75% vīriausībės pajamu). Butana akanuomėkas augėms īr vėins magtīngiausiu svietė.

Žmuonis[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Terptautėnē santīkē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Butans, ka ė prigol JTO, ož robežiaus tor mažā ambasadu ė dėpluomatėniu delegacėju. Nie ožmezgės santīkiu alē so katra Baltėjės šalėm. Tēpuogė īr palėkosė vėinėntelė šalės svietė, katra nator dėpluomatėniu santīkiu alē so Kėnėjės LR, alē so Taivano.

Karioumenė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]