Budėzmos

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Budėzma simbuolis - Dharmas tekinis

Budėzms - svieta līgė viera, katra atsėrada šiaurės Indėjuo I tūkstontmetė pr. m. e. vėdorie, paskiau ėšplėta Pėitrītiu ė Cėntrėnie Azėjuo, dā Tuolėmūsiūs Rītūs. Budėzma pradėninko laikuoms Sidharta Gautama (apė 560-480 m. pr. m. e.), gava Budas (Buddha sanskrėta kalbuo rēšk "pabodės, praregiejės, nušvėtės") vardo. Ons - istuorėnis (palē kai katrus šaltėnius - posiau legėndęnis) indu princos, valna valė ėšsėžadiejės karalėšku paluociu prabonguos.

Budas muokslos pruopagoun žmuogaus tuobuliejėma ė muoka, ka žmuogus pats kor sava lėkėma. Budėstėnis mėslėjėms neprėpažīst vėina prietelė garbėnėma - žmuogaus aba Dieva. Budėzma esmie - tikiejėms, ka atbustė ar nušvėstė gal bet katros žmuogos, katros vis besekartounontiu isėkūnėjėmo (Samsara) tekmie vaduovausas Budas pavīzdio ėrgė muokėmo ė remsas sava asmeneniem pastonguom. Budėstu tėkslos - atbostė patiam ė padietė ėšsėgelbietė ėš skausmengu atgėmėmu visīms kitīms padarams; galotėnis atbodėma (nušvėtėma) tėkslos - nėrvana.

Indėškasis budėzmos zars ėšninka, vėn kelės vėitas Nepalė. Svietė gīvėn 520 mln. budėstu.

Budėzma atšakas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Bodhidharma īr ožskaituoms čan budėzma (ėš sanskrita dhjana) pradėninku, katros galiausē ėšsėvīstė į dzen budėzmą.

Trīs pamatėnės dabartėniu dėinū budėzma aštakas Vadžrajana, Theravada ė Mahajana īr. Kėtė muokslėninkā anas klasėfėkoun bėškioka kėtēp.

Budėzmos tor trės svarbius ėšlėkosius švėntraštios skėrtėnguos ruokonduos: