Pereiti prie turinio

Indėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
भारत गणराज्य
Indėjės vieleva Indėjės gerbs
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Jana Gana Mana'
Indėjės padietės
Valstībėnė kalba Hindi, onglu kalba ė da 21 kalba
Suostėnė Naus Delis
Dėdliausės miests Mumbajos
Prezidėnts Ram Nath Kovind
Ministros pėrmėninks Narendra Modi
Pluotībė
 — Vėsos
7-a
3 166 414 km2
Gīvėntuoju
 — Vėsė (2023)
 — Gīvėntuoju tonkoms
1-a
1 425 775 850
329 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2023)
 — vėinam gīv.
3-a
13 trln. $
9073 $
Valiota Indėjės ropėjė
Čiesa zuona (UTC+5.30)
Liousoms
-JK
1947 m.
Internets in
Tilipuona kuods +91

Indėjė (Devanagari: भारत Bhārat), oficēlē Indėjės Respoblėka (Bhārata Gaṇarājya) īr šalės Pėitū Azėjuo. Ana īr septėnta palē dėdoma ė dėdliausė palē gīvėntuoju skaitlio svieta šalės.[1]

Indėjė īr daugiausē gīvėntuojū torontė svieta demuokratėjė. Par paskotėnios dvėdešīmt metu anuo trupnē ėšauga žmuoniū skaitlios ė valstībės strategėnės svarboms. Indėjuo grētā auga akanuomėka ė par trompa čiesa ana palėka svarbio svieta IT, medėcėnas, muoksla cėntro. Anuos kariauna tēpuogė palėikt magtīnga ė torontė kondoulėni gėnkla.

Indėjuo hominidā (Homo erectus aba Homo heidelbergensis galiejė gīventė prīš 500 000 metu. Mėslėjama, ka pėrmė̄jė Homo sapiens i Indėjė atkeliava prīš 80 000-35 000 metu. Madhja Pradešė īr ėšlėkė kūlē Bhimbetka, katruos prīš 10 000 m. gīvenė žmuonis ėšmaliavuojė, palėkdamė abruozdus. Prīš 5100-3900 m. sosėskvarmava „Inda slienė“) civilizacėjė ė ožgimė ligė šiuolē daugoma indu vierėjams indoėzmos. Ansā atsėrada sosėmaišios vedinės (senuobės indoarėju) ė Šiaurės Induostana aborigenu koltūruoms. Sava čieso Indėjė bova itakėnga regijuonė - aplinkėnies žemies ėšplėta Indėjės viera, raštos, kėtė so koltūra sosėjėn dalīkā.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Indėjė sodara 29 valstėjės (anuos truopniau skėrstuomas i apskrėtis) ė 7 sājongėnės terituorėjės.

Valstėjės:

  1. Andhra Pradešos
  2. Arunačal Pradešos
  3. Asams
  4. Bihars
  5. Čhatisgarchs
  6. Goa
  7. Gudžarats
  8. Harjana
  9. Himačal Pradešos
  10. Džharkhands
  11. Karnataka
  12. Kerala
  13. Madhja Pradešos
  1. Maharaštra
  2. Manipurs
  3. Meghalaja
  4. Mizorams
  5. Nagalands
  6. Orisa
  7. Pandžabs
  8. Radžasthans
  9. Sikims
  10. Tamilnads
  11. Tripura
  12. Utar Pradešos
  13. Utarančals
  14. Vakarū Bengalėjė
  15. Telangana

Sājongėnės terituorėjės

2011 m. sorašīma doumenim, Indėjuo bova 46 mėlėjuonėnē miestā.[2] Žemiau īr ciels anū sārašos.

Dėdliausė Indėjės miestā
Vėita
palē dėdoma
Miests Valstėjė Gīvėntuoju
skaitlios
1 Mumbajos Maharaštra 12,44 mln.
2 Delis Delis 11 mln.
3 Bengalūrs Karnataka 8,43 mln.
4 Haidarabads Telangana 6,81 mln.
5 Ahmedabads Gudžarats 5,57 mln.
6 Čennajos Tamilnads 4,68 mln.
7 Kalkota Vakarū Bengalėjė 4,49 mln.
8 Sūrats Gudžarats 4,47 mln.
9 Vadodara Gudžarats 3,55 mln.
10 Puna Maharaštra 3,12 mln.
11 Džaipurs Radžastans 3,05 mln.
12 Laknava Utar Pradešos 2,82 mln.
13 Kanpurs Utar Pradešos 2,77 mln.
14 Nagpurs Maharaštra 2,41 mln.
15 Indaura Madhja Pradešos 1,96 mln.
16 Thanė Maharaštra 1,82 mln.
17 Bhopals Madhja Pradešos 1,8 mln.
18 Višakhapatnams Andhra Pradešos 1,73 mln.
19 Pimpris-Činčvads Maharaštra 1,73 mln.
20 Patna Bihars 1,68 mln.
21 Haziabads Utar Pradešos 1,65 mln.
22 Ludhijana Pandžabs 1,62 mln.
23 Agra Utar Pradešos 1,59 mln.
24 Našiks Maharaštra 1,49 mln.
25 Faridabads Harjana 1,41 mln.
26 Mīrats Utar Pradešos 1,31 mln.
27 Radžkots Gudžarats 1,29 mln.
28 Kaljans-Dombivlis Maharaštra 1,25 mln.
29 Vasajos-Virars Maharaštra 1,22 mln.
30 Varanasi Utar Pradešos 1,2 mln.
31 Srinagars Džamu ė Kašmīrs 1,18 mln.
32 Aurangabads Maharashtra 1,18 mln.
33 Dhanbads Džharkhands 1,16 mln.
34 Amritsars Pundžabs 1,13 mln.
35 Navi Mumbajos Maharaštra 1,12 mln.
36 Alahabads Utar Pradešos 1,11 mln.
37 Howrah Vakarū Bengals 1,08 mln.
38 Rančis Džharkhands 1,07 mln.
39 Gvaliors Madhja Pradešos 1,07 mln.
40 Džabalpurs Madhja Pradešos 1,06 mln.
41 Koimbators Tamilnads 1,05 mln.
42 Vidžajavada Andhra Pradešos 1,03 mln.
43 Džodhpurs Radžastans 1,03 mln.
44 Madurajos Tamilnads 1,02 mln.
45 Raipurs Čhatisgarchs 1,01 mln.
46 Kota Radžastans 1 mln.

Indėjės koltūras istuorėjė sena - anuos ėštakas prigaun daugiau kāp 4500 metu. Vedėnio čieso (1700 m. pr. Kr.-500 m. pr. Kr.) bova padietė pamatā indoėzma fėluosuopėjē, mėtuoluogėjē, teoluogėjē ė literatūrā. Ligė nūdėinas egzėstoun kai katrėi tėkiejėmā ė praktėkas - dharma. karma, juoga, muokša. Indėjuo daugoma gīvėntuoju sodara indoėstā, ale karto sogīven kelės dėdlės vieras - indoėzmos, budėzmos, sikhizmos, krėkštiuonībė, islams, džainėzmos.

Indėjė garsie sava baisē dėdlė kėna pramuonė, katrou vadėn bolivudo.

TVF skaitliavėmās, Indėjės akuonuomėkas dėdoms 2022 m. bova 3,46 trėlėjuonā JAV duoleriu, pėnkta palē dėdoma svieta akuonuomėka. Paskiausio do dėšimtmetio akuonuomėka kuožnās metās auga vėdotėnėškā pu 5,8 % ė īr vėina veikiausē augontė akuonuomėka cielam svietė. Ale BVP vėinam gīvėntuojou atsėlėik nu svieta vėdorkė - palē skėrtėngos skaitliavėma metuodos prigaun 118-139 vėita svietė.

Indėjė nu 2023 m. balondė īr dėdliausė šalės palē gīvėntuoju skaitlio.[1] Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 70 m. (71,5 m. muotrėškom ė 68,7 vīrėškiam) Raštėngoms 2011 m. bova 74,04 % -rašītė muokiejė 82,14 % vīrėškiu, ale tėk 65,46 % muotrėšku. Raštėngiausė valstėjė - Kerala (93,91% raštėngoms), Bihars - menkiausē raštėnga (63,82%).

Šalie tonkiausē paplėtosės indėarėju kalbas (74%) ė dravidu kalbas (24%). Indėjuo ėš vėsa soskaitliounamas 447 kalbas.

Terptautėnē santīkē

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nu pat naprīgolnoma 1947 m. Indėjė palaikė draugėngus rīšius so daug šaliū cielam svietė. Šeštam dešimtmetie aktīvē bova ož dekolonėzacėjė Afrėkuo ėr Azėjuo, bova vėina Neprisėjongėma kostiejėma somėslītuoju.[3] Devėnta dešimtmetė pabėnguo Indėjės karėnės pajiegos, kvėitont kaimīnams, do sīkio prisėdiejė pri vainėnės intervencėjės: 1987-1990 m. Šrė Lankuo ė 1988 m. Maldīvūs, kumet tinās bova planoujamas perversmos. Santīkē so Pakėstano ciela šaliū egzėstavėma čiesa sodietīngė, ketoris kartos eskalavuosė i vainas – 1947, 1965, 1917 ė 1999 m. Trīs ėš karū vīka diel žemiu Kašmīrė, katrū prigolnoms terp šaliū īr gėnčėtėms, vuo ketvėrts kėla kumet Indėjė riemė Bangladeša anam kuovuojont diel naprigolnoma nu Pakėstana. Septėntuojė dešimtmetė pabėnguo Indėjė toriejė artėmus karėnius ė akuonuomėnius rīšius so SSRS, SSRS bova glabna gėnklū tiekiejė Indėjē.

Indėjės prezidėnts īr vīriausis karėniu pajiegū vads. Indėjės gėnkloutuosės pajiegas tor 1,395 mln. aktīvaus persuonala karėškiu, īr ontras palē dėdoma svietė. Oficēlos biudžets šalėis gīnībā bova 36,03 mlrd. JAV duoleriu (1,83 % BVP ėšlaidu). Daugoma karėniu ėšlaidu panauduojama gīnībā prīš Pakėstana ė stengontėis sokortė līgsvara Kėnėjės itakā Indėjės ondėnīnė.

  1. 1,0 1,1 Šabluons:Cite news
  2. "Provisional Population Totals, Census of India 2011; Cities having population 1 lakh and above." Office of the Registrar General & Census Commissioner, India.
  3. [Rothermund, D. (2000 m. spalė 17 d.), The Routledge Companion to Decolonization, Routledge Companions to History (1st ed.), Routledge, ISBN 978-0-415-35632-9