Indėjė

भारत गणराज्य


(vieleva)	(gerbs)

Valstībėnis gimnos: Jana Gana Mana'

[[image:|250px|Indėjės padietės]]

Valstībėnė kalba Hindi, onglu kalba i da 21 kalba

Suostėnė Naus Delis

Dėdliausės miests Mumbajos

Prezidėnts

Ram Nath Kovind

Ministros pėrmėninks Narendra Modi

Pluotībė
— Vėsos 7-a
3 166 414 km²

Gīvėntuoju
— Vėsė (2007)
— Gīvėntuoju tonkoms 2-a
1 100 000 000
329 žm./km²

BVP
— Bėndros (2006)
— vėinam gīv. 9-a
4,042 trln. $
3737 $

Valiota Indėjės ropėjė

Čiesa zuona (UTC+5.30)

Liousoms
-JK 1947 m.

Internets in

Tilipuona kuods +91

Indėjė (Devanagari: भारत Bhārat), oficēlē Indėjės Respoblėka (Bhārata Gaṇarājya) īr šalės Pėitū Azėjuo. Ana īr septėnta palē dėdoma ė ontra palē gīvėntuoju skaitlio svieta šalės.

Indėjė īr daugiausē gīvėntuojū torontė svieta demuokratėjė. Par paskotėnios dvėdešīmt metu anuo trupnē ėšauga žmuoniū skaitlios ė valstībės strategėnės svarboms. Indėjuo grētā auga akanuomėka ė par trompa čiesa ana palėka svarbio svieta IT, medecėnas, muoksla cėntro. Anuos kariauna tēpuogė palėikt magtīnga ė torontė kondoulėni gėnkla.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Indėjuo hominidā (Homo erectus aba Homo heidelbergensis galiejė gīventė prīš 500 000 metu. Mėslėjama, ka pėrmė̄jė Homo sapiens i Indėjė atkeliava prīš 80 000-35 000 metu. Madhja Pradešė īr ėšlėkė kūlē Bhimbetka, katruos prīš 10 000 m. gīvenė žmuonis ėšmaliavuojė, palėkdamė abruozdus. Prīš 5100-3900 m. sosėskvarmava „Inda slienė“) civilizacėjė ė ožgimė ligė šiuolē daugoma indu vierėjams indoėzmos. Ansā atsėrada sosėmaišios vedinės (senuobės indoarėju) ė Šiaurės Induostana aborigenu koltūruoms. Sava čieso Indėjė bova itakėnga regijuonė - aplinkėnies žemies ėšplėta Indėjės viera, raštos, kėtė so koltūra sosėjėn dalīkā.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Indėjė sodara 29 valstėjės (anuos truopniau skėrstuomas i apskrėtis) ė 7 sājongėnės terituorėjės.

Valstėjės:

Sājongėnės terituorėjės

A. Andamanu ė Nikobaru salas
B. Čandigarks
C. Dadra ė Nagar Havelis ė Damans ė Diu
D. Džamu ė Kašmīrs
E. Ladaks
F. Lakšadvips
G. Delė naciuonalėnė suostėnės terituorėjė
H. Pondičeris

Miestā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

2011 m. sorašīma doumenim, Indėjuo bova 46 mėlėjuonėnē miestā.^[1] Žemiau īr ciels anū sārašos.

Dėdliausė Indėjės miestā
Vėita palē dėdoma	Miests	Valstėjė	Gīvėntuoju skaitlios
1	Mumbajos	Maharaštra	12,44 mln.
2	Delis	Delis	11 mln.
3	Bengalūrs	Karnataka	8,43 mln.
4	Haidarabads	Telangana	6,81 mln.
5	Ahmedabads	Gudžarats	5,57 mln.
6	Čennajos	Tamilnads	4,68 mln.
7	Kalkota	Vakarū Bengalėjė	4,49 mln.
8	Sūrats	Gudžarats	4,47 mln.
9	Vadodara	Gudžarats	3,55 mln.
10	Puna	Maharaštra	3,12 mln.
11	Džaipurs	Radžastans	3,05 mln.
12	Laknava	Utar Pradešos	2,82 mln.
13	Kanpurs	Utar Pradešos	2,77 mln.
14	Nagpurs	Maharaštra	2,41 mln.
15	Indaura	Madhja Pradešos	1,96 mln.
16	Thanė	Maharaštra	1,82 mln.
17	Bhopals	Madhja Pradešos	1,8 mln.
18	Višakhapatnams	Andhra Pradešos	1,73 mln.
19	Pimpris-Činčvads	Maharaštra	1,73 mln.
20	Patna	Bihars	1,68 mln.
21	Haziabads	Utar Pradešos	1,65 mln.
22	Ludhijana	Pandžabs	1,62 mln.
23	Agra	Utar Pradešos	1,59 mln.
24	Našiks	Maharaštra	1,49 mln.
25	Faridabads	Harjana	1,41 mln.
26	Mīrats	Utar Pradešos	1,31 mln.
27	Radžkots	Gudžarats	1,29 mln.
28	Kaljans-Dombivlis	Maharaštra	1,25 mln.
29	Vasajos-Virars	Maharaštra	1,22 mln.
30	Varanasi	Utar Pradešos	1,2 mln.
31	Srinagars	Džamu ė Kašmīrs	1,18 mln.
32	Aurangabads	Maharashtra	1,18 mln.
33	Dhanbads	Džharkhands	1,16 mln.
34	Amritsars	Pundžabs	1,13 mln.
35	Navi Mumbajos	Maharaštra	1,12 mln.
36	Alahabads	Utar Pradešos	1,11 mln.
37	Howrah	Vakarū Bengals	1,08 mln.
38	Rančis	Džharkhands	1,07 mln.
39	Gvaliors	Madhja Pradešos	1,07 mln.
40	Džabalpurs	Madhja Pradešos	1,06 mln.
41	Koimbators	Tamilnads	1,05 mln.
42	Vidžajavada	Andhra Pradešos	1,03 mln.
43	Džodhpurs	Radžastans	1,03 mln.
44	Madurajos	Tamilnads	1,02 mln.
45	Raipurs	Čhatisgarchs	1,01 mln.
46	Kota	Radžastans	1 mln.