Afganėstans

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
فغانستان کشور تریاک و بچه بازی
Afganėstana vieleva Afganėstana herbs
Afganėstana vieleva Afganėstana herbs
Valstībėnis himnos: Afganėstana himnos
Valstībėnė kalba puštūnu, persu (dari)
Suostėnė Kabols
Dėdliausis miests Kabols
Valstībės vaduovā Ashraf Ghani
Prėzidėnts
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
652 090 km² (41)
0%
Gīventuoju
 - 2007
 - Tonkoms
 
31 889 923 (37)
46 žm./km² ([[Šalis palē givėntuoju tonkoma|]])
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006
32,4 mlrd. $ mlrd. $ (92)
$ ([[Šalis palē BVP gīvėntuojou|]])
Valiota Afganis
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +4:30
nenauduojams
Naprīgolnoms
Paskelbt
JK
1991
Interneta kuods .af
Šalėis tel. kuods 93

Afganėstana Islama Respoblėka ī valstībė, esontė Azėjės pėitvakari9s. Ona šiaurie toria robežio so Torkmėnėjė, Uzbekėjė ėr Tadžėkėjė, š. rītūs – so Kėnėjė ėr Š. Kašmīro (ons kontrolioujams Pakėstana, rītūs ėr pėitūs – so Pakėstano, vakarūs – so Irano.

Istorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Afganėstans īr bovė̄s daugėlė senuobės valstībiu sodėtie, iskaitont Aleksandra Makeduonėitė, Čėngėschana valstībės ė Persėjės imperėjė. Afganėstana monarchėjė sosikluostė XVIII o., XIX o. pakliova ī D. Brėtanėjės imperėjes ītaka, pėlnā savaronkėška palėka pu Pėrmojė svieta kara. Paskotėnės karalios bova nūversts 1973 m.

1978 m., sovietu glabuojama parversma čiesio, krūvuo so vėsa šeima, bova žiaurē nūžodīts pėrms Afganėstana prezėdėnts. Palėka 1979 m. ī Afganėstana bova ivesti Tarību Sājogas karėnē dalėnē ė lėgė 1989 m. iejė ginklouts pasiprėišėnėma jodėjėms prīš suovietu vaiska. Ton „liousoma kuovuotoju“ (aba modžahėdu) kuovė stėprē riemė Pakėstans, JAV ė kėtas valstībės.

Pu suovietu vaiska ėšvedėma Afganėstanė kėla cėvlėnė vaina. Lėgė 1997 m. dėdlėjė šmuota Afganėstana (ėšskīrus tėktās nedėdlė dalie šalėis šiaurie) ožiemė Talėbana jodėjėms, ons ivedė šariata ė dėdlē kėita islamėška rieda. Dėdlē Talibana riemė Pakėstans.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Afganėstans ī kalnu šalės – mažiau kap 10% terituorėjes ī žemiau kap 600 m vėršom jūras pavėršė. Hindokoša (lėgė 7500 m aukštoma) ė Sefid Kuha kalnā ožiem dėdlė dali Afganėstana.

Dėdliausi miestā:

  • Kabols (so piemiestēs – 4,9 mln. prieteliu)
  • Kandahars
  • Mazari Šarėfs
  • Herats
  • Džalalabads
  • Kundūzos

Veiziek dā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Azėjė

Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešos | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams