Afganėstans

Afganėstans, pėlns pavadėnėms Afganėstana Islama Emīrats īr valstībė, esontė Azėjės pėitvakariūs. Ana šiaurie tor robežio so Torkmienėjė, Ozbekėjė ė Tadžikėjė, šiaurės rītūs – so Kėnėjė ė Šiaurės Kašmīro (ons kontrolioujams Pakėstana), rītūs ėr pėitūs – so Pakėstano, vakarūs – so Irano.

Istuorėjė

Afganėstans īr bovės daugėlė senuobės valstībiu sodėtie, iskaitont Aleksandra Makeduonėitė, Čėngėschana valstībės ė Persėjės imperėjė. Afganėstana muonarkėjė sosėkluostė XVIII o., XIX o. pakliova i Britu imperėjės ītaka, pėlnā savaronkėška palėka pu Pėrmuosės svieta vainuos. Paskotėnis karalios bova nūversts 1973 m.

1978 m., sovietu glabuojama parversma čieso, krūvuo so vėsa šeima, bova žiaurē nužodīts pėrms Afganėstana prezidėnts. Palėka 1979 m. ī Afganėstana bova ivestė Tarību Sājongas karėnē dalėnē ė lėgė 1989 m. iejė gėnklouts pasėprėišėnėma kostiejėms prīš suovietu vaiska. Ton „liousoma kuovuotuoju“ (aba modžahėdu) kuovė stėprē riemė Pakėstans, JAV ė kėtas valstībės.

Pu suovietu vaiska ėšvedėma Afganėstanė kėla cėvėlėnė vaina. Lėgė 1997 m. dėdlėjė šmuota Afganėstana (ėšskīrus tėktās nedėdlė dalie šalėis šiaurie) ožiemė Talėbana kostiejėms, ans ivedė šarijata ė dėdlē kėita islamėška rieda. Dėdlē Talibana riemė Pakėstans.

Pu 2001 m. teruora ėšpouliu prīš JAV pradieta kuova so teruorėzmo ė Talėbana valdžė palėka nuversta kāp remonti Al-Qaeda, atsėnaujėna vaina. Sorengtė rinkėmā, ėšrinkts prezidėnts Hamids Karzajos.

2021 m. rugpjūtė mien. ėš šalėis ėšvedos NATO pajiegas, Talėbans vielē ožjemė valdžė. Nuors Afganėstans īr JTO narīs, anuo valdžė (Talėbana kostiejėms) nie pripažėnta ale vėinas svieta šalėis.

Geuograpėjė

Afganėstans ī kalnu šalės – mažiau kap 10% terituorėjes ī žemiau kap 600 m vėršom jūras pavėršė. Hindokoša (lėgė 7500 m aukštoma) ė Sefid Kuha kalnā ožiem dėdlė dali Afganėstana.

Dėdliausė miestā:

Kabuls (so piemiestēs – 4,4 mln. prieteliu)
Kandahars (651 tūkst. prieteliu)
Mazari Šarėfs
Herats
Džalalabads
Kundūzos

Veiziek dā

Afganėstana vainū sārašos

Žemīnā

Azėjė