Lioksemborgs
Grand-Duché de Luxembourg Großherzogtum Luxemburg | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | prancūzu, vuokītiu, lioksemborgėitiu | ||||
Suostėnė | Lioksemborgs | ||||
Dėdliausis miests | Lioksemborgs | ||||
Valstībės vaduovā | Henri Hercuogs
Ksaviers Betels Ministros pėrmėninks
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
2 586,4 km² (168) nie doumenū | ||||
Gīventuoju - 2018 sausis (progn.) - Tonkoms |
602 005 (168) 233,7 žm./km² (58) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 64 mlrd. $ (94) 109 192 $ (3) | ||||
Valiota | Eurs | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
Naprīgolnoms Paskėlbta
Pripažėnta |
1835 1867 m. gegožė 11 | ||||
Interneta kuods | .lu | ||||
Šalėis tel. kuods | 352 |
Lioksemborgs (Lioksemborga Dėdliuojė Hercuogīstė) ī nedėdlė valstībė vakarū Euruopuo. Ona robežiounas so Vuokītėjė, Prancūzėjė ė Belgėjė. Lioksemborgs īr vėina baguotiausiu Euruopas ė svieta šaliū ė baguotiausia ES narie. Lioksemborgė dėdlē daug migrantu - 2023 m. lioksemborgėitē sodarė 53 pruocentus, palėkė - migrantā, tonkiausē portugalā ė prancūzā.
Admėnėstracėnis soriedėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Lioksemborgs sodalīts i 3 apīgardas, anuos – i 12 kantuonu, vuo anėi – i 116 kuomunu – mažiausiu admėnėstracėniu daliū.
Akuonuomėka
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Lioksemborgs ī glabnos Svieta fėnansu cėntros.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Lioksemborga grafīstės istuorėjės pradė skaituomė 963 m., kumet grafs Zėgfrīds isėgėjė kalvėkė so ruomienu čiesa itvėrtėnėmās, pavadėnėmo Lucilinburhuc („pėliėlė“).
Geuograpėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Lioksemborgs pluotībė īr tėk do karto dėdlėsnis nekāp Mažeikiu rajuona savėvaldībė. Šalės ī 84 km i ėlgoma ė 52 km i platoma. Gal ėšskėrtė do glabno regijuono: šiaurie esontis Eslings, so daug mediu ė kalvū ė pėitūs ė cėntrė esontis Gutlands, katramė tonkiausē dėrbamas žemės pluotā, pruotarpēs so medēs.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |