Pereiti prie turinio

Lioksemborgs

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Grand-Duché de Luxembourg

Großherzogtum Luxemburg
Groussherzogdem Lëtzebuerg

Lioksemborga vieleva Lioksemborga gerbs
Lioksemborga vieleva Lioksemborga gerbs
Valstībėnis gimnos: Lioksemborga gimnos
Lioksemborgs žemielapie
Valstībėnė kalba prancūzu, vuokītiu, lioksemborgėitiu
Suostėnė Lioksemborgs
Dėdliausis miests Lioksemborgs
Valstībės vaduovā Henri
Hercuogs
Ksaviers Betels
Ministros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
2 586,4 km² (168)
nie doumenū
Gīventuoju
 - 2018 sausis (progn.)
 - Tonkoms
 
602 005 (168)
233,7 žm./km² (58)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
64 mlrd. $ (94)
109 192 $ (3)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Paskėlbta
Pripažėnta
 
1835
1867 m. gegožė 11
Interneta kuods .lu
Šalėis tel. kuods 352

Lioksemborgs (Lioksemborga Dėdliuojė Hercuogīstė) ī nedėdlė valstībė vakarū Euruopuo. Ona robežiounas so Vuokītėjė, Prancūzėjė ė Belgėjė. Lioksemborgs īr vėina baguotiausiu Euruopas ė svieta šaliū ė baguotiausia ES narie. Lioksemborgė dėdlē daug migrantu - 2023 m. lioksemborgėitē sodarė 53 pruocentus, palėkė - migrantā, tonkiausē portugalā ė prancūzā.

Admėnėstracėnis soriedėms

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lioksemborgs sodalīts i 3 apīgardas, anuos – i 12 kantuonu, vuo anėi – i 116 kuomunu – mažiausiu admėnėstracėniu daliū.

Lioksemborgs ī glabnos Svieta fėnansu cėntros.

Lioksemborga grafīstės istuorėjės pradė skaituomė 963 m., kumet grafs Zėgfrīds isėgėjė kalvėkė so ruomienu čiesa itvėrtėnėmās, pavadėnėmo Lucilinburhuc („pėliėlė“).

Lioksemborgs pluotībė īr tėk do karto dėdlėsnis nekāp Mažeikiu rajuona savėvaldībė. Šalės ī 84 km i ėlgoma ė 52 km i platoma. Gal ėšskėrtė do glabno regijuono: šiaurie esontis Eslings, so daug mediu ė kalvū ė pėitūs ė cėntrė esontis Gutlands, katramė tonkiausē dėrbamas žemės pluotā, pruotarpēs so medēs.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė