Islandėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Lýðveldið Ísland
Islandėjės vieleva Islandėjės herbs
Islandėjės vieleva Islandėjės herbs
Valstībėnis himnos: Islandėjės himnos
Islandėjė žemielapie
Valstībėnė kalba islandu
Suostėnė Rėikjavėks
Dėdliausis miests Rėikjavėks
Valstībės vaduovā Guðnis Th. Jóhannessons
Prezidėnts
Sigurðurs Ingis Jóhannssons
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
103 000 km² (105)
2,7%
Gīventuoju
 - 2008 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
320 000 (168)
3,2 žm./km² (186)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (pruogn.)
11,40 mlrd. $ (135)
38 100 $ (8)
Valiota Islandėjės kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +0
nie taikuoma
Liousoms
Soverenėtets
Respoblėka
 
1918 groudė 1
1944 bėrželė 17
Interneta kuods .is
Šalėis tel. kuods 354

Islandėjės Respoblėka (islandėškā Ísland aba Lýðveldið Ísland) – valstībė, isėkūrosė ton patėis pavadėnėma saluo, asontiuo Atlonta ondėnīna šiaurėniam šmuotė, 300 km i rītus nu Grenlandėjės ė 1000 km i vakaros nu Norvegėjės. NATO, JT, EEA ėr OECD narie.

Prietelē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Islandėjės žmuoniū pėlėitībė (2008 m. sausė 1 d.) [1]
Ėš vėsa 313,376
Islandėjės 291,942
Lėnkėjės 8,488
Lietovuos 1,332
Vuokītėjės 984
Danėjės 966
Puortogalėjės 890
Fėlėpėnu 743
Bovosės Jogoslavėjės 651
JAV 598
Tailanda 545
Latvėjės 431
Jongtėnės Karalīstės 420
Švedėjės 407
Kėnėjės 379
Čekėjės ė Sluovakėjės 365
Nuorvegėjės 301
Kėtū 3,934
Ėš vėsa (ba islandu) 21,434

Dėdliuojė dalės Islandėjes prieteliu īr skandėnavėškas kėlmies. Notuolosė saluos geuograpėnė padėitės ėlga čiesa rėbuojė migracėjė. Tudie genetėškā Islandėjes prietelē īr dėdlē artėmė so skandėnavās ė keltās ė terp savės. Skaitlioujama, ka nu lėgė XIX omžiaus saluo gīvena nu 40 lėgė 60 tūkstontiu žmuoniū, tās čiesās žmuoniū skaitlios bova somažiejis kelės lėikos diel volkana ėšseveržėmu, bada ė kėtū gamtuos nutėkėmu. 1703 metās sorašios vėsos prietelios (pėrmasės islandėjės prieteliu sorašīms) ėšaiškiejė, ka saluo gīvena 50358 žmuonės.

Koltūrėškā ė kalbėškā islandā prigol skandėnavam, islandu kalba īr vėina ėš skandėnavu kalbū. Glabna viera – liuteruonėzmos, katros īr tēpuogė valstībėnė Islandėjės viera (89,4% prieteliu save laik lioteruonās).

Islandėjės suostėnė ė dėdliausės miests vagol žmuoniū skaitlio īr Reikjaviks, čė gīven aple 60 pruoc. vėsū saluos žmuoniū. Kėtas svarbesnės gėvenvėites: Akureiris, Kopavogurs, Hafnarfjordurs, Keflaviks ir Vestmanaejars.

Islandėjuo grētā daugie prieteliū ėš ožsėinė, pavīzdiou 2007 metū groudė mienesie soskaitlioutė 33678 žmuonės, katrėi bova gėmė ožsėinie (13,5 pruoc. vėsū Islandėjės gīventuoju).

Klėmats[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Islandėjės klėmats īr šalts jūrėnės (vagol Kiuopen klėmata klasėfėkacėjė: Cfc). Saluos puozėcėjė Šiaurės Atlantė ožtėkrėn, ka sala īr Šiaurės Atlanta sruovies kelie, kas šėld uora. Islandėjuo īr šėltiau, nego kėtuos svieta vėituos, katruos īr tuokem līgie. Ton šėldėnėma efekta sostprėn da ėr Irmingera sruovie. Uorā Islandėjuo grētā kėitas, pavīzdiou žėima vėinuos dėinuos rītė gal būt mėnosėnė temperatūra, būt prisnėgė, vuo jau vakarė gal vėsks būt ėštėrpė, švėist saulė ė būt teigama temparatūra. Žėima Islandėjuo palīgėnos īr švelnė, pėitūs vėdotėnė temparatūra būn aple 0 °C, kalnūs aple –10 °C. Šaltiausē gal būt saluos šaiurie nu –25 °C lėgė –30 °C. Šaltiause temparatūra bova ožfėksouta –39,7 °C [1]. Vėdotėnė lėipas temparatūra īr +10 °C (+10+13 C°), šėltiausiuom vasaras dėinuom būn aple +20+25 °C, šėlomuos rekuords ožfėksouts 1939 metās rītū fjuordūs bova +30,5 °C. Par metos saulė Rejkavėkė vėdotėnėškā švėit 1150 valondū. Vies daugiausē put nu rītū šmuota, ton viejā nie trupnos, bat būn dėdlē magtīngė. Magtīngiausē vies pūt kalnūs, grētoms gal lengvā pasėiktė 50 m/s.

Vėdotėnė maksėmalė ė mėnėmalė dėinuos temparatūra (°C) (1961–1990)[2]
Location Sau Vas Kuo Bal Geg Bėr Lėi Rog Sie Spa Lap Gr Ėš vėsa
Reikjavėks[3] 1.9 2.8 3.2 5.7 9.4 11.7 13.3 13.0 10.1 6.8 3.4 2.2 Aukštiause 7.0
-3.0 -2.1 -2.0 0.4 3.6 6.7 8.3 7.9 5.0 2.2 -1.3 -2.8 Žemaiuse 1.9
Akureīri[4] 0.9 1.7 2.1 5.4 9.5 13.2 14.5 13.9 9.9 5.9 2.6 1.3 Aukštiause 6.7
-5.5 -4.7 -4.2 -1.5 2.3 6.0 7.5 7.1 3.5 0.4 -3.5 -5.1 Žemaiuse 0.2

Puolitėnė sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Islandėjė īr demuokratėnė parlamentėnė valstībė. Seniausė svietė parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėniūs rėnkėmūs 4 metam.

Admėnėstracėnės soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Islandėjė ėšdalīnta ī 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Islandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, islandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.

Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Islandėjė – vėina baguotiausiu svieta valstībiu. Akuonuomėka ėstuorėškā dėdlē priklausė nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīstė sodara 1,8% ė ana īr mažiause terp EEA (European Economic Area) šaliū.

Žemdirbīstė – bolbės, žalės daržuovės, avėina, pėinėnē pruodoktā.

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Grímsey saluos skardē, (Arktės srėtės).

Islandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Islandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož islandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̄ms prietelems. Islandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlē daug islandu tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. [5] Kai katrū psėchuoluogu Islandėjės žmuonės rėitėngoujamė, kāp vėinė labiausē gīvenėmo patenkėntė (4-a vėita svietė).[6]

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nūroudas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė