Lichtenšteins

Fürstentum Liechtenstein
Lichtenšteina vieleva Lichtenšteina gerbs
Valstībėnis gimnos: Lichtenšteina gimnos
Valstībėnė kalba	vuokītiū
Suostėnė	Vadocos
Dėdliausis miests	Vadocos
Valstībės vaduovā	princos Hansas Adamas II Valduovs Alois Regents Brigitte Haas Vėriausībes vaduovs
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	160 km² (187) nier doumenū
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	33 987 (186) 212,42 žm./km² (33)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2001 (progn.) 1,78 mlrd. $ (168) 25 000 $ (32)
Valiota	Šveicarėjės franks (CHF)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +2
Naprīgolnoms Paskelbta	1806
Interneta kuods	.li
Šalėis tel. kuods	423

Lichtenštėina konėgaikštīstė - valstībė cėntrinie Europuo tarp Šveicarėjės ė Austrėjės. Vėina mėnkiausiu svieta valstībiū.

Istuorėjė

Lichtenšteina kuonėgaštėjė ėsikūrė Švėntuo Ruomas imperėjuo 1719 m. sausė 23 d. 1806 m. lėipas 12 d. Lichtenšteins palėka naprėklausuoma valstībe.

Admėnėstracinis suskīsrstīms

Lichtenšteina admėnėstracėnis suskirstīms

Lichtenštėins suskīrstīts i 11 bendruomeniū (Gemeinden), katrū daugom tesudar vėins miests:

• Balcers (Balzers)
• Ešens (Eschen)
• Gamprėns (Gamprin)
• Maurens (Mauren)
• Plankens (Planken)
• Rogels (Ruggell)
• Šans (Schaan)
• Šelenbergs (Schellenberg)
• Trėizens (Triesen)
• Trėizenbergs (Triesenberg)
• Vadocos (Vaduz).

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė