Pereiti prie turinio

Nuorvegėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Norvegėjė)
Kongeriket Norge
Kongeriket Noreg
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės gerbs
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Nuorvegėjės gimnos
Nuorvegėjė žemielapie
Valstībėnė kalba nuorvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė Uosls
Dėdliausis miests Uosls
Valstībės vaduovā Harolds V
Karalios
Jonas Gahr Støre
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
323 207[1] km² (67)
5,7%
Gīventuoju
 - 2023 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
5 550 203[2] (120)
14,4 žm./km² (213)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
207,30 mlrd. $ (40)
47 800 $ (4)
Valiota Nuorvegėjės kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +0
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
Konstitucėjės paskelbėms
1814
1814
Interneta kuods .no
Šalėis tel. kuods 47

Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuorvegėškā Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 15 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 357 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.[3]

Apskrėtis (fylke) 2024[3]
# Apskrėtis 2024 Admėnėstracėnē cėntrā
3 Uosls Uosls
11 Rogalands Stavangerės
15 Miuorė ė Romsdalis Muoldė
18 Nuordlands Bodė
31 Østfold Sarpsbuorgs
32 Akeškiūsos Uosls
33 Bioskeriuds Dramens
34 Innlandet Hamars
39 Vestfuolds Tiuonsbergs
40 Telemarks Šėins
42 Agderis Krėstēnsands
46 Vestland Bergens
50 tlo Triuondelags Stėincherės
55 Tromsos Tromsė
56 Fėnmarks Vadsė




Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

  • Pėitū žemes (Sørlandet),
  • Rītū žemes (Østlandet),
  • Vakarū žemes (Vestlandet),
  • Trendelags (Trøndelag) ė
  • Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Nuorvegėjė ī magtīngas akanuomėkas Valstībė. Tor sava valiuta Nuorvegėjės kruona. Nuorvegėjė īr vėsina glabniausiu svietas naptas ė gamtėniu doju ėškasieju ė akspartoutuoju. Nuorvegėjuo ī dėdlē mėzerna kuoropcėjė, kas lēd grētā vīstītėis akanuomėka ė parīmt ė tākīt ėnuovacėjės.

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.

  1. "Arealstatistics for Norway 2020 (in no)." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019-12-20. Nūruoda tėkrėnta 2020-03-07.
  2. "Population, 2024-01-01 (in en)." Statistics Norway: 2024-02-21. Nūruoda tėkrėnta 2024-02-26.
  3. 3,0 3,1 "Fylkesinndelingen fra 2024 (in no)." Regjeringen: 2022-07-05. Nūruoda tėkrėnta 2024-03-01.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė