Nuorvegėjė

Kongeriket Norge

(Platiau) (Platiau)
Valstībėnė kalba	norvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė	Uosls
Dėdliausis miests	Uosls
Valstībės vaduovā	Harolds V Karalios Erna Solberg Premjėrs
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	323 802 km² (66) 6,0%
Gīventuoju  - 2011 lėipa (progn.)  - Tonkoms	4 920 305 (114) 14,24 žm./km² (164)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīventuojui	2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4)
Valiota	Nuorvegėjuos kruona
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +0
Liousoms Paskelbta Pripažinta	Konstitucėjės paskelbims 1814 1814
Valstībėnis himnos	Norvegėjės himnos
Interneta kuods	.no
Šalėis tel. kuods	47

Nuorvegėjė o Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Norvegėjē prėklausa Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 admėnėstracėniū regėjuonū, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuovegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savivaldībes (nuovegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Uosls īr krūvuo apskrītės ė savivaldībė.

Apskrītės (sklaiustėliūs admėnėstracėnē centrā):

• Akeškiūsos (Uosls)
• Bioskeriuds (Dramens)
• Estfuolds (Sarpsbuorgs)
• Fėnmarks (Vadsė)
• Hedmarks (Hamars)
• Huordalands (Bergens)
• Miuorė ė Romsdalis (Muoldė)
• Nuordlands (Bodė)
• Uoplands (Lėlehameris)
• Uosls
• Pėitū Triuondelags (Truondhėims)
• Rītū Agderis (Arendalės)
• Rogalands (Stavangerės)
• Suognė ė Fjuordanė (Lėikangerės)
• Šiaurės Triuondelags (Stėincherės)
• Telemarks (Šėins)
• Tromsos (Tromsė)
• Vakarū Agderis (Krėstēnsands)
• Vestfuolds (Tiuonsbergs)

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

• Pėitū žemes (Sørlandet),
• Rītū žemes (Østlandet),
• Vakarū žemes (Vestlandet),
• Trendelags (Trøndelag) ė
• Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, ėstuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Svēkatas sėstema

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmos sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.