Nuorvegėjė

Kongeriket Norge Kongeriket Noreg
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės herbs
Valstībėnis himnos: Nuorvegėjės himnos
Valstībėnė kalba	nuorvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė	Uosls
Dėdliausis miests	Uosls
Valstībės vaduovā	Harolds V Karalios Erna Solberg Premjėrs
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	323 207 km² (67) 5,7%
Gīventuoju  - 2019 lėipa (progn.)  - Tonkoms	5 328 212 (120) 13,83 žm./km² (213)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4)
Valiota	Nuorvegėjės kruona
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +0
Naprīgolnoms Paskelbta Pripažėnta	Konstitucėjės paskelbėms 1814 1814
Interneta kuods	.no
Šalėis tel. kuods	47

Nuorvegėjė o Norvegėjė (pėlnos pavadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.

Apskrėtis (sklaiustėliūs admėnėstracėnē cėntrā):

• Akeškiūsos (Uosls)
• Bioskeriuds (Dramens)
• Estfuolds (Sarpsbuorgs)
• Fėnmarks (Vadsė)
• Hedmarks (Hamars)
• Huordalands (Bergens)
• Miuorė ė Romsdalis (Muoldė)
• Nuordlands (Bodė)
• Uoplands (Lėlehameris)
• Uosls
• Pėitū Triuondelags (Truondhėims)
• Rītū Agderis (Arendalės)
• Rogalands (Stavangerės)
• Suognė ė Fjuordanė (Lėikangerės)
• Šiaurės Triuondelags (Stėincherės)
• Telemarks (Šėins)
• Tromsos (Tromsė)
• Vakarū Agderis (Krėstēnsands)
• Vestfuolds (Tiuonsbergs)

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

• Pėitū žemes (Sørlandet),
• Rītū žemes (Østlandet),
• Vakarū žemes (Vestlandet),
• Trendelags (Trøndelag) ė
• Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Svēkatas sėstema

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.

Šaltėnē

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė