Nuorvegėjė

Kongeriket Norge Kongeriket Noreg
Norvegėjės vieleva Norvegėjės herbs
Valstībėnis himnos: Norvegėjės himnos
Valstībėnė kalba	norvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė	Uosls
Dėdliausis miests	Uosls
Valstībės vaduovā	Harolds V Karalios Erna Solberg Premjėrs
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	323 207 km² (67) 5,7%
Gīventuoju  - 2019 lėipa (progn.)  - Tonkoms	5 328 212 (120) 13,83 žm./km² (213)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4)
Valiota	Nuorvegėjuos kruona
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +0
Naprīgolnoms Paskelbta Pripažinta	Konstitucėjės paskelbims 1814 1814
Interneta kuods	.no
Šalėis tel. kuods	47

Nuorvegėjė o Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Norvegėjē prėklausa Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 admėnėstracėniū regėjuonū, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuovegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savivaldībes (nuovegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Uosls īr krūvuo apskrītės ė savivaldībė.

Apskrītės (sklaiustėliūs admėnėstracėnē centrā):

• Akeškiūsos (Uosls)
• Bioskeriuds (Dramens)
• Estfuolds (Sarpsbuorgs)
• Fėnmarks (Vadsė)
• Hedmarks (Hamars)
• Huordalands (Bergens)
• Miuorė ė Romsdalis (Muoldė)
• Nuordlands (Bodė)
• Uoplands (Lėlehameris)
• Uosls
• Pėitū Triuondelags (Truondhėims)
• Rītū Agderis (Arendalės)
• Rogalands (Stavangerės)
• Suognė ė Fjuordanė (Lėikangerės)
• Šiaurės Triuondelags (Stėincherės)
• Telemarks (Šėins)
• Tromsos (Tromsė)
• Vakarū Agderis (Krėstēnsands)
• Vestfuolds (Tiuonsbergs)

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

• Pėitū žemes (Sørlandet),
• Rītū žemes (Østlandet),
• Vakarū žemes (Vestlandet),
• Trendelags (Trøndelag) ė
• Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, ėstuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Svēkatas sėstema

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmos sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.

Šaltenē

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė