Nuorvegėjė
Kongeriket Norge Kongeriket Noreg | |||||
| |||||
| |||||
![]() | |||||
Valstībėnė kalba | nuorvegu Bokmål ė Nynorsk | ||||
Suostėnė | Uosls | ||||
Dėdliausis miests | Uosls | ||||
Valstībės vaduovā | Harolds V Karalios
Erna Solberg Premjėrs
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
323 207[1] km² (67) 5,7% | ||||
Gīventuoju - 2019 lėipa (progn.) - Tonkoms |
5 328 212[2] (120) 13,83 žm./km² (213) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4) | ||||
Valiota | Nuorvegėjės kruona | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +0 | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta |
Konstitucėjės paskelbėms 1814 1814 | ||||
Interneta kuods | .no | ||||
Šalėis tel. kuods | 47 |
Nuorvegėjė o Norvegėjė (pėlnos pavadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.
Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.
Apskrėtis (sklaiustėliūs admėnėstracėnē cėntrā):
- Akeškiūsos (Uosls)
- Bioskeriuds (Dramens)
- Estfuolds (Sarpsbuorgs)
- Fėnmarks (Vadsė)
- Hedmarks (Hamars)
- Huordalands (Bergens)
- Miuorė ė Romsdalis (Muoldė)
- Nuordlands (Bodė)
- Uoplands (Lėlehameris)
- Uosls
- Pėitū Triuondelags (Truondhėims)
- Rītū Agderis (Arendalės)
- Rogalands (Stavangerės)
- Suognė ė Fjuordanė (Lėikangerės)
- Šiaurės Triuondelags (Stėincherės)
- Telemarks (Šėins)
- Tromsos (Tromsė)
- Vakarū Agderis (Krėstēnsands)
- Vestfuolds (Tiuonsbergs)
Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):
- Pėitū žemes (Sørlandet),
- Rītū žemes (Østlandet),
- Vakarū žemes (Vestlandet),
- Trendelags (Trøndelag) ė
- Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).
Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.
Svēkatas sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.
Šaltėnē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- ↑ "Arealstatistics for Norway 2019." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019. Nūruoda tėkrėnta 2019-03-20.
- ↑ "Population, 2019-01-01." Statistics Norway: 2019-02-22. Nūruoda tėkrėnta 2019-03-12.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |