Nuorvegėjė
| Kongeriket Norge Kongeriket Noreg | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | norvegu Bokmål ė Nynorsk | ||||
| Suostėnė | Uosls | ||||
| Dėdliausis miests | Uosls | ||||
| Valstībės vaduovā | Harolds V Karalios
Erna Solberg Premjėrs
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
323 802 km² (66) 6,0% | ||||
| Gīventuoju - 2011 lėipa (progn.) - Tonkoms |
4 920 305 (114) 14,24 žm./km² (164) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4) | ||||
| Valiota | Nuorvegėjuos kruona | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +0 | ||||
| Liousoms Paskelbta
Pripažinta |
Konstitucėjės paskelbims 1814 1814 | ||||
| Interneta kuods | .no | ||||
| Šalėis tel. kuods | 47 | ||||
Nuorvegėjė o Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Norvegėjē prėklausa Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.
Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 admėnėstracėniū regėjuonū, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuovegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savivaldībes (nuovegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Uosls īr krūvuo apskrītės ė savivaldībė.
Apskrītės (sklaiustėliūs admėnėstracėnē centrā):
- Akeškiūsos (Uosls)
- Bioskeriuds (Dramens)
- Estfuolds (Sarpsbuorgs)
- Fėnmarks (Vadsė)
- Hedmarks (Hamars)
- Huordalands (Bergens)
- Miuorė ė Romsdalis (Muoldė)
- Nuordlands (Bodė)
- Uoplands (Lėlehameris)
- Uosls
- Pėitū Triuondelags (Truondhėims)
- Rītū Agderis (Arendalės)
- Rogalands (Stavangerės)
- Suognė ė Fjuordanė (Lėikangerės)
- Šiaurės Triuondelags (Stėincherės)
- Telemarks (Šėins)
- Tromsos (Tromsė)
- Vakarū Agderis (Krėstēnsands)
- Vestfuolds (Tiuonsbergs)
Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):
- Pėitū žemes (Sørlandet),
- Rītū žemes (Østlandet),
- Vakarū žemes (Vestlandet),
- Trendelags (Trøndelag) ė
- Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).
Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, ėstuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.
Svēkatas sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmos sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
