Svalbards

Svalbards - Nuorvegėjės karalīstės šmuots Arktėis vuondenīnė i šiaurė nū Euruopas žemīna. Anou sosidara salū gropės nū 74° lėgė 81° šiaurės platomuos ė nū 10° lėgė 34° rītu ėlgomuos; tā īr tuoliausē šiaurie asontės Nuorvegėjės karalīstės šmuots. Trīs ėš Svalbards salu īr gīvenamas: Špėcbergens, Luokiu sala ė Huopens.

Istuorėjė

Mėslėnama, ka vėkėngā ė/aba rosā Svalbarda atrada XII o. Svalbards senuobės skandėnavū kalbuo (Svalbarð) rēkš šaltiejė krontā. Pėrmasės žmuogos diel katron lankīmasė Svalbardė nier abejounama bova uolandū keliautuos Vėlems Barencos, atradės salas 1596 m. Nū 1612 lėgė 1720 m. nū vakarėnės Svalbarda saluos i medžiuoklė plaukė danu, uolandu, onglu, prancūzu ė nuorvegu laivā. Apskaitliouta, ka vėin tėk uolandā pagava aple 60 000 bangėniu. Saluos pagrėndėnios šatbos torejė šmuots Arktėis tėrėma ekspedėcėjū.

Geuograpėjė

Svalbards īr šiauriausė Euruopas terėtuorėjė. Salas ožjēm 62 050 km² pluota, vuo dėdliausės anū īr Špėcbergens (39 000 km²), Šiaurės Rītu Žemė (Nordaustlandet), (14 600 km²) ė Pakrašte sala (Edgeøya) (5 000 km²).

60 % Svalbarda deng ledīnā ė snėigīnā. Šiaurės Atlanta šėluojė Guolfa souvie švelnėn saluos klėmata ė vandou i rinki salu zars neožšal vėsos metos ė īr palonkos žvejībā. Salas īr tuolėi nū puolerėne rata, diel ton dėdliausėm salū miestė Longyearbyene vėsoumet švėiso īr terp balondė 20 lėgė rogpjūtė 23 d. ė tomso terp spalė 26 lėgė vasarė 15 d.

Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont.
Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė.