Plongė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Plongė
Žmuoniū skaitlios 17 385 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos) Edit this on Wikidata
Čiesa jousta Rītū Euruopas čiesos
Geuograpėjė
Prėgol pri Plongės rajuons
Šalės Lietova
Pluotībė 30 kvadratėnis kiluometros
Augštoms 119, 106 Edit this on Wikidata
Koordėnatės 55.92°N 21.85°E Edit this on Wikidata
Pašta kods LT-90001 Edit this on Wikidata
Telepuona kods 448 Edit this on Wikidata
Žemėlapis

Plongė - miests cėntrėniam Žemaitėjės šmuotė, aple 27 km i vakaros nu Telšium. Plongės rajuona cėntros.

Per Plongė tek Babronga opė, katra netuolėi Plongės ožtvėnkta īr. Tas dėrbtėnā ėš ėštvėnosės opės sosėdarės ežers vėitėniu tonkē vadėnams Plongės jūra. Netuolėi gelžkėlė stuotėis Ogėnskiū paluociu rūmā ė parks īr, katramė isėkūrės Žemaitiu dailės muziejos, Plongės parks (gamtuos pamėnklos – Perkūna Ōžouls).

Cėntrė īr Senamiestė aikštė, neoruomantėnė Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažnīčė so varpėnė, linkou rītū - Plongės vėsū švėntu kuoplīčė, Lurds, Plongės jūra. Patiūs pėitūs lėguonėnė īr.

Tēpuogė īr Koltūras cėntros, pašts, 3 vēkontis kapā ė senė žīdū kapā (palėka tėk kelė pamėnklā), daug krautoviu. Stuov Liousoma dešėmtmetė pamėnklos, šv. Fluorėjuona skolptūra.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Mėslėjama, ka žmuonės Plongės terituorėjuo gīvena da V-I o. pr. Kr.

1792 m. sausė 13 d. Plongė gava Magdeburga teisės. Šė data īr laikuoma miesta jubiliejom. Miesta gīventuoju skaitlios nu 1823 m. so pruotrūkēs auga, patė miesta terituorėjė ėšsėplietė.

2009 m. Plongė paskelbta Lietovuos koltūras suostėnė.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Tėkslės kōrdėnatės: 55o 54’ 40’’ N, 21o 50’ 30’’ E. Miests īr pabudavuots ont Žemaitiu aukštomuos ė patsā kalvuots īr. Mažne vėsos miests īr aukštiau kāp 100 metru vėrš jūras līgė, vuo aukštiausės vėitas - ė aukštiau kāp 120 metru. Tek Babronga opė ė keli maži opelē.

Pruo miesta ēn do svarbio kelio: Mažeikē - Tauragie ė Palonga - Šiaulē. Tēpuogė pruo Plongė ēn gelžkelės Šiaulē - Klaipieda.

Gelžkėlė roužos

Švėitėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Plongie īr daug muokīklu ė kėtū švėitėma instėtocėju. Vėina gimnazėjė - Saulės, 1 specēliuojė muokīkla, Plongės teknologėju ė versla muokīkla, 5 pagrėndėnės muokīklas, darželē. Īr bibliuoteka.

Torėzmos[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

I miesta atvīkst svetiu ėš vėsuos Lietovuos, ipatėngā ėš Žemaitėjės.

Gīvėntuojē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Istuorėškā miestė liuob tonkē gīventė žīdū (1923 m, - 42,85%, vuo onkstiau tėk daugiau), ale dėdlės šmuots bova ėšžodīts Holokausta čieso. Pu 1990 m. Plongės gīvėntuoju skaitlios ėš lieta mažie. Daugoms gīvėntuoju īr žemaitē/lietovē (98,34%), a kėtū tautībiu mažā (rosu - 0,62%, okrainėitiu - 0,16%, baltarosiu - 0,09%, vuo kėtū - 0,78%.

Miestā partnerē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Žėnuomė plongėškē ė kėtė garsūs mietė gīvenė prietelē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]