Ontuons Puocios

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Ontans Puocios)
O. Puocios grajėn pijanėno. Aple 1970 m.

Ontuons Puocios (1913 m. rogpjūtė 19 d. Pagėriū suoduo, (Eržvėlka valstios, Tauragies apskr.) – 1983 m. balondė 1 d. Rėitavė) bova Žemaitėjės varguonėninks ė kuorvedīs. Tepuogė – kuompozėtuorios.

Biuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Gėmė biednuo Petra Puociaus ė Ruozalėjės Mockikės šeimīnuo, bova pėnkts vāks šešiū vākū šeimīnuo. Gėmė slabnuos sveikatasm, ale ėšgīvena. Antana tievs dalīva Pėrmuo svieta vainuo ė bova sožeists. Tieva bruolis Iziduorios Puocios bova žīmos Žemaitėjės kningnešīs.

Bėngėns pradiuos muokīklas trės skīrius, trompa čiesa muokies krautė amata, bat toriejė dėdli puolinki mozėkā, gera klausa ė graži balsa. Tievou onkstė pasėmėrus, muotīna sūnu leida muokītėis varguonu mena pas Eržvėlka varguonėninka S. Batuora; nedielėm vākioks gėiduojė bažninčės kuorė. Pu dvejū muokīmuosi metu pralenkė sava muokītuoji ė 1933 m. ėšvīka varguonėnkautė i Baisiuogalas parapėjė, a pu vėinu metu patapa varguonėninko Lenkėmu parapėjuo, kor souorganėzava pajiegiesni kuora. Prigolė „Pavasarė“ koupā ė anuos valdībā. Parapėjės klebuons A. Sotkevėčė, pastebiejės jaunoulė mozėkėnius gabomus, patarė gautė mozėkas muoksla.

Atlėkės vainas tarnība Lietovuos kariuomenie, grīža i tievėškė, vieliau metus varguonėninkava Kartenuos parapėjuo. 1938 m. vasara grīža i Lenkėmu parapėjė ė, klebuona A. Sotkevėčė ragėnams, tās patēs metās nūvīka i Klaipieda ėr istuojė i mozėkas muokīkla, vaduovaujama Juzės Karuosa. Muokīkluo muokies varguonoutė. Pu metu stodėju kai katrėi egzamėnū kuomėsėjės narē siūlė ėšdoutė anam muokīklas bėngėma dėpluoma, bet dalės diestītuoju tam pasiūlīmou napritarė ė ragėna da pasėmuokītė bėnt vėinus metus. 1939 m. siejės 1 d. vuokītiams uokopavus Klaipieda, mozėkas muokīkla bova parkelta i Šiaulius, kamė nūvīka muokītėis ė O. Puocios. Čė gava trėjū korsu bėngėma liecība ė ligė 1940 m. varguonėninkava Lenkėmūs.

19401942 m. bova varguonėninko Vėrbalie, a 1942 m. rodeni istuojė i Kauna kuonservatuorėjė. Stodėjava ė važėniejė varguonėninkautė i Rauduondvari. Ontruojė svieta vaina stodėjės nutraukė, bet puokarė metās anas da katra ton čiesa tēsė. Buolševėkūm parsekiounams, 1946 m. ėš kuonservatuorėjės toriejė trauktėis. Kauna kuonservatuorėjē ėšsikielus i Vėlnio, Varguonu katedra bova panaikėnta, a O. Puociou pasiūlīta pradietė nu pėrma korsa stodėjoutė kuorvedība. Ale tūmet būdams 35-eriu metu vėskon pradietė ėš naujė napanuorėjė.

Varguonėninkava Rauduondvarie, Gaurie, Endrė̄javė, a 19481960 m. – Plongie, kor gīvena ligė pat sava smertėis. Vėsor toriejė souorganėzavėns ė kuorus, katrėi gėiduodava pamaldūsė, dalīvava koltūrėnie vēkluo. Suovietūm valdiuos bova pradėm parsekiounams ė ragėnams atsisakītė varguonėninka darba. Ton spaudėma neatlaikėns, 1960 m. ėš varguonėninka pareigūm pasitraukė. Plongės rajuona koltūras skīrios pasiūlė dėrbtė Nausuodnė koltūras nomūs. Toužīg muokītuojava ė Alksnienu aštūnmetie muokīkluo, vaduovava Plongės medė apdėrbėma kuombėnata mena miegiejūm būrelėms.

19621966 m. bova Plongės aštūnmetės muokīklas mozėkas ė dainiavėma muokītuos, 1966–1976 m. Plongės vākūm mozėkas muokīkluo vākus muokė skombītė fuortepėjuono. Tēpuogė vaduovava muokītuojum, medėcėnas darboutuojum, rajuona kōpsājongas kuorams ė vuokalėniams onsambliams. 19771981 m. vaduovava Plongės pensėnėnku kuorou, a par dėdliāsės švėntės nuvīkdava varguonoutė i Skaudvėlės bažninčė,- tīnās nabova varguonėninka. Kūrė dainės ė audas, katrūm dali ėšleida. Ėšpuopoliarėjė anuo dainė „Cėdabrėnė jaunīstė“.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]