Vėlnios

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Vėlnios
Miesta savėvaldībė
Flag of Vilnius.svg Grand Coat of arms of Vilnius.svg
Vilnius city.jpg
{{{fotomontažas}}}
Vilnius city in Lithuania.svg

54°40′40″N, 25°17′30″E
Valstībė Lietova
Savėvaldībė Vėlnious miesta savėvaldībė
Mers R. Šėmašios
Gīventuojū (2010) 560 190
Pluots: 401 km²

Vėlnios (liet. Vilnius) īr Lietovuos suostėnė. Miests ikorts dvījū opiu – Nerėis ė Vėlniuos sotekiejėmė. Miestė gīven aple 560,2 tūkst. žmuoniū (2010). Vėlnios īr katalėkū arkivīskopėjės cėntros ėr nug 1579 m. onėversėtetėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībė īr vienintelė Lietuvuo, golontė par do miesto (Vėlniu ė Grėgėškės).

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėlnios pėrma sīki bova pamėnavuots rašītėniūs šaltėniūs XII o., 1321 m. palėka žėnuoms pu konėgākštė Gedėmina 1323 m. rašītas gruomatas kopčėm. 1387 m. Juogaila davė Vėlniou Magdeborga teisės. Miesta herbė nu sena vaizdouts Šv. Kristuofuors, katros īr ė dabartėnemė miesta herbė.

Nu 1920 lėgė 1939 metū bova okopavots Lėnkėjės, bet prasidiejus II svieta vainā apėntās palėka Lietovā (kap LTSR).

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Senamiestis[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda sāraša. Čė palėkė̄ nemažā autentėškū XIV–XIX o. bodninku.

XIV a. miestou basiplėtent palėka dabartėnė Ruotošės ākštie. Ana vīrava miesta planė ėr ėšrīškėna anuo spindolėni ėšdiestīma. XV–XVI o. spierē būdavuoti gotėkėnē plintū mūra bodninkā: prancėškuonu, bernardėnu, domėninkuonu vėinuolīnu ontsamblē, naujė̄jē kopčiu gildėju pastatā, Lietuvuos gotėkā būdingas arkėtektūras rosu cerkvės. Vėlnios diel sava poikaus kraštuovaizdė ėr arkėtektūras laikuoms vėina dailiausiu Euruopas suostėniu.

Vieras bodninkā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Miestė ėšlėka nemažā (aple 30) variū stėliu bažninčiu. Garsiausės ėš anūm Šv. Onuos bažninčė ė Vėlniaus arkikatedra bazilika ī.

Ba katalėkėškū bažninčiu tepuogė īr ė kėtū vieru švėntuoviu. Vėlniou īr net 23 vėinuolīnā, daugiau nego bikatruo kėtuo Lietovus vėituo.

Vėlniaus onėversėtets[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėlniaus onėversėtets ikorts 1579 m. jiezoėtu ėr īr vėins seniausiu onėversėtetu Europuo.

Rajuonā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Svarbiausė̄jė Vėliaus rajuonā:

Armillary sphere.png   54° 49′ 20″   Armillary sphere.png
25° 01′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vėlnios Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
25° 28′ 50″
  54° 34′ 00″  


Vikitėka: Vėlnios – Abruozdielē ė kėti dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.