Žėdėkā

Žėdėkā
Žmuoniū skaitlios	440 (1 kuova 2011, gīvėntuoju sorašīms)
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Prėgol pri	Žėdėkū seniūnėjė
Šalės	Lietova
Augštoms	116
Koordėnatės	56.3208°N 22.0123°E

Žėdėkā īr miestalis Mažeikiu rajuonė, 21 km nū Mažeikiu i vakarus. Žėdėkā īr Žėdėku seniūnėjės cėntros, miestelie īr Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė, vėdorėnė muokīkla.

Istuorėjė

Rašītinius šalteniūs Žėdėkā pėrma sīki pamėnavuotė XVI omžiou, kūmat Rasėiniu žemės teisma kningous nuruod vėituovie asont dvāra ė miestali. 1568 metās Grūstės valstė inventoriou aprašīts Žėdėkū miestalis, katruo valdas krūvuo so dvaro Žigīmants Augusts dovėnuojės J. J. Chodkevičiou. Mėslėnama ka Žėdėkā egzėstava jau prīš Valaku refuorma, aba mieruonont valakus, suoda bova parkelta i kėta vėita. 1659 m. pri Žėdėkū notėka mūšis terp švedu ė lietoviu kariaunu. Švedā sodegėna Žėdėkus, 1850 metās mėnavuojama parapėjėnė muokīkla, 1865 isteigta valdiuos pradėnė muokīkla, Nūg XIX om. vėd. lėgė 1950 m. Žėdėkā bova valstė cėntros.

Nūg 1915 metu Žėdėkūs gīvena Marėjė Pečkauskaitė – Šatrėjės Ragana, ana Žėdėkūs parašė geriausius sava kūrėnius, muokėna vākus, ė vėsū bova mīlėma, ana čėštās gīvena lėgė pat smertėis 1930 metās.

Terpovainė čieso, kumet Lietova bova liuosa Žėdėkā bova dėdlis ė klestos miests. Čėštās bova valstios, pašta ė policėjės istaigas, keturiū komplėktu pradiuos muokīkla, svēkatas ponkts so daktaro ė felčerio, aptieka, pavasarėninku bėbliuotėkielė, parapėjes ėšlaikuoma ūbagū priglauda, rajuona agronoms, alektras jėgainė, gatars, vėlnu karšīkla, kōperatīvs, keliuolėka krautoviu, pėina nugrėibėma ponkts, smolkaus kredita draugėjė, žīdu liaudies banks, šauliū gaisrininku kuomanda, Blaivībės draugėjė.

ī Svieta Vainuos metās miestali geruokā sumažiejė gīventuoju, zars vėsėškā sunīka ūkėnė veikla. Puokarie, Lietuvuo isėgaliejos suovietu valdē, Žėdėkā vīsties panašē kāp ė daugoms Lietuvuos miestaliu. 1952 m. bovosiuojė dvijū aukštū klebonijuo isteigta 75 luovu lėguonėnė, 1954 m. septīnmetė muokīkla bova parformouta i vėdorėnė. 1956 m. sava veikla pradieja kultūras nomā. 1959 m. Žėdėkūs gīvena 429 gīventuojā.

1990 m. šalēp atgavos liuosoma Žėdėkūs sunīk kolkuozos. Bova pardouts boitiniu prėkiu pavėljuons, pėrtis, daržielis, mekanėnės dėrbtovės. Bovosė kulkuoza raštinie isikūr' žemietvarkas tarnība, bėbliuotėka, Mažeikiu mozėkas muokīklas filials. Bova isteigta kelets privatiū krautoviu.

Ėš Žėdėkū īr kėlė: poets A. Bukonts, nepriklausomībes akta sėgnatars K. Inta, režisierė L. Pocevičienė, arkitekts ė dailėninks P. Šadausks, profesuorios V. Urbutis, ŠU docėntė L. Liukinevičienė, VPU docėntė I. Urbonienė, fotomeninks J. Strazdauskis ė daugel kėtū.

Demografėnė raida terp 1595 m. ė 1979 m.
1595 m.	1614 m.	1690 m.	1833 m.	1880 m.	1897 m.	1923 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.
19 šeimū	46 šeimas	76 šeimas	432	780	1243	948	429	418	577

Arkitektūra

Miestalis īr ont kalnelė, kor sosėkrīžioun Mažeikiu, Seduos, Īlakiū ė Pikeliū vėiškelē.

Žėdėkū senuojė dalis – orabanėstikas pamėnklos; valstībės sauguoma: gatviū tinklos, aikštės plans. Miestalė plans radialinis, pradiejė formoutėis par Valakū refuorma, kumet i sosėkluostios gatvėnė kaima galus suėjė daugiau pagrėndiniu ulītiu i praplatiejus kaima ūlītem paslėka aikštie. Plans ėš esmies sosėdarė lėgė XIX omžiaus pradiuos. Pri aikšties īr nedėdlė klasėcistėnės struktūras ė ruomantėzma arkitektūrā būdingu formu bebuokštė bažnīčė – arkitektūras pamėnklos. Šalėp stuov varpėnė. Orbanėstikas pamėnkla terituorėjuo vīraun XX omžiaus pėrmuos posės 1-2 aukštū pastatā, īr ė XX omžiaus ontruos posės statiniū, pastatītu palē tėpinius pruojėktus. Aikštie ė ūlīties rondas nemažā želdiniū.

Žėdėka dabā

Dabā Žėdėkūs īr 3 krautovės, bažnīčė, aptieka, ambulatuorėjė, gaisrėnė, pašts, vėdorėnė mokīkla, benzėna kuolonielė, bėbliuoteka, kultūras nomā, mozėkas mokīkla, M. Pečkauskaitės memorēlinis moziejos, dontėsta kabiniets. Žėdėkūs gīven 536 giventuojē.

Švėnta Juona Krīkštėtuojė bažnīčė
Pamėnklos rašītuojē Marėjē Pečkauskātē -Šatrėjės Raganā, pėrmuosės lietovėškas muokīklas īkūriejē Žėdėkūs 1915 metā atmintė
Rašītuojės Marėjės Pečkauskātės Šatrėjės Raganas kuoplīčė Žėdėkū kapūs

Truoba, katruo 1915-1930 metās gīvena rašītuojė Marėjė Pečkauskātė - Šatrėjės Ragana Žėdėkūs
Ožrašos ont truobuos, katruo 1915-1930 metā gīvena rašītuojė Marėjė Pečkauskātė - Šatrėjės Ragana Žėdėkūs
Kariū kapėnės
Paminklos Lietovuos Liuosoma dešimtmetiou atmintė Žėdėkūs
Šatrėjes Raganas moziejos Žėdėkūs
Skopltūra Žėdėkūs netuol pėrtėis ė parka
Do naujė rekordėne dīde reaktorē keliaun i Mažeikiū Naft tėis Žėdėkās 2008 m. bėrželė 20 d.

Vikitėka: Žėdėkā – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

Straipsnis Žėdėkā īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.