Apīnīs

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Apīnē

Apīnīs (luotīnėškā: Humulus lupulus) ī tuokis augals, muokslėškā prigolons kanapėnėm augalam (Cannabaceae).

Ta ī daugiametė vėjuoklė, katra ėšaug lėg 8 m aukštoma. Šaknės apīnė būn daugiametė, vuo strombrē (vėrkštis) kuožnās metās žela naujės. Ont stombrė būn tuoki kėbokā, katrās apīnīs keberuojas par medius, tuoras, krūmus. Lapā 8-15 cm ėlgoma, skiautieti (ėš 3-5 daliū), dontītās kraštās. Apīnē žīdia nug bėrželė lėg rogpjūtė narīškēs žėidokās, katrūs apdolkėn vies. Muoterški žėidā būn ont vėina augala, vuo vīrėški ont kėta, tūdie ka sonuoktom sporgā, rēk ka abījū gėmėniū apīnio augtom šalėmās. Vaisios apīnė ī tuokis žalis sporgs, katros ešruod kap minkštos kankuoriežis (ba so žvīnalēs). Nūnuokst tėi sporgā par rogpjūti-siejė.

Apīnē aug lapoutiu ė skojoutiu medies, īpatingā medies opiu krontūs. Tonkē augėnams šalėp nomū, gīvenėmūs.

Ėš apīnė sporgu taisa alu, kartė erbata, katra vēk kap ospakajuoncā, paded ožmigtė. Apīnė vėrkštis tink vėrvėm pintė.