Aptarėms:Vīkints (vards)
Nu vuo, i čiuonās prasėded visuokės pasakas aple gotus. Da pri šaltėniu trūkst tėktās Gedgauda so Rosales, ė paaiškies, ka tas vards bova pri kūlė omžiaus mėnavuojams =) * Hugo pasėruokavėms 11:20, 16 bėrželė 2011 (EEST)
No bet rēk sotėkt, ka vardū kėlmies paaiškėnėmā gan pruotīnga īšvestė, jug tas raidiū g, k, h kaitaliuojėms neėšmislīts, pagal tarėm bōv užrašuoms, patiūs Vuolīnės metrastiūs ožrašītė kungiaikstiu vardā jau skīries nu tū, katrėj bov Vuolīns sutartie užrašītė. Nie kuo stebietėjs, tas pats so mūs žemaitėška rašība, ne vėslaik vėinuodā tū pati žuodi užrašuom, kāp tou muomėnto ištarām mėntīs tēp ė gaunas :))
Betuo, Lietoviu knīguos api tus gotus tai teisībės tėkrā īr. Kuo negalietom pasakīt apie vuokietiu versėj, kap sāk, kas priēj pri tū lotīnėsku rāstu, savāp ėsverte, kaikū nutīliej, kaikū savāp interpretāv ta tēp i gavuos, ka vėsa ėstuorėj īr perrašīta, ne kėnuo kėta, o patiū vokietiū, katrėj Romuo sied nu pat V omž.po.kr. Če kėkvėinam rēk patiam sprėst, a tikiet Vokietiu pezalās, a remtėis Herodoto, Tacito, Phīlius, Procopius ir kėtas žīmēs graiku ėr romienu ėstuorėkas. Vėins ėduomus fakts, ka Tacitus Gotus laikė ne germanās. O Herodots pabaltėjie gīvenontes gėntis V a.pr.m.e pavadėn "Boudhini" (gal baudiejai xD), da nebōv nei Gotu, nei Aisciu, tou tarpo baltā sugalvuotė tik 19a. tū patiū vuokietiu, katrėj savīm ėr Gotās ėr Arijās laika. Procopius rašė, ka Scirri (Curbones arba Kuršē) īr kaimīnā su Hirrigaete (Giriu getā), o tėj īr kaimīnā su Getvinhi (Jotvingiai), o tėj kaimīnā su Amali (Ostroguthoni (Ausragudā - nuo X omž. Litvania). Matīt zemaitē palėk vadėnamė Samogethai, nes Slavā neleid vuokietēm klastuotė anū žemielapiu, kōr žemaitē vėsor Samogethians arba Semigethians vadėnamė. Vėliau pakeisti i Samogith'us (tū pačiū vuokietiū aiško), juk būtom ėsvės vuokietē pervadėne mumis ī kuokius ta "Suitus". :))Velks 14:59, 16 bėrželė 2011 (EEST)
- Diel varda kėlėma nieka nesakau - ta versėjė skomb itikėnamā (tėkrā geriau nego so "veiziet" kas īr vielībs skuolėnīs ėš slavu kalbū). Diel tū guotu īr mėlėjuons teuorėju ale fakts tas, ka anėi uofecēlē laikuomi germanās ė anū ruoda čīstā germanėška. Da straipsnėjė aple guotus gal ė tėktū tuoki pamėnavuojėmā vuo čiuonās tuokis pasažos vėsā ne vėituo. So senuobės istuorėjė īr nuognē lengva nusėvažiout i pėivas jēgo tėktās vierīsėm senuobės istuorėkās (paskaitīkat kuokiū muonu tas pats Heroduots prirašis aple vėlkuolakius, žmuonis-gīvates) ė žuodiu soskombio (vagol šėtā indienu kečuju kalba vuos ne baltėška īr). Paskiau nebžėnuosam kom vierīt - ka jūreivē ėš Malė sokūrė olmeku valstībe Amerėkuo, ka vėkingā (vuo palē Gedgauda lietovē "varingē") apkeliava vėsu Amerėku ė tenās apmuokė "dornus" indienus žemės ūkė. =) * Hugo pasėruokavėms 15:24, 16 bėrželė 2011 (EEST)
- Germanā savīm vėskou laik ė Arijās, ė gotas, ė vikingas, ė baltās, nes adseit Germanā nosėkraustė i Švedėj/Norvegėj pru Danėj, tėn užveisė gotus Gotland saluo :D putuo bėsk guotu pabier ī Samogetia (kap kėtep paiskins ės kor tėj samogeta tokej atsirad?). Gerā ka dar Gāllā nesāk, ka Semigallia (žemgalē) ėš anū atsėrād :D Kap sāk daba īruodīt gali vėskū, ka pōs ėstuorėniu šaltėniu sunaikīnta, tėik Romuo tėik Europuo (per karus, okupacėjas). Adseit ka žemaitē jokiū rāštu nerāšė ėr niek neišlėk.. Nesamuonė... Vėsks bōv ėšvuokta arba sonaikīnta.
Faktā:
1) P.Dusburgietis Vīkint pavadėn tėkroujo Lietuvuos žėmiu karaliom!
2) Gedimins sāv laiškūs rašė, ka lietoviu pruotėvē īr Skitā.
3) Pri Tauragies ėr pri Ignalinas rastė konėgaikštiu ėr anū kariū kapā (datoujamė V omž.), katrū īkapiem bōv romienu tėpaus kalavėjā, papuošalā (būdīngė romienām ėr sarmatām) ėr žīrgs (būdīnga lietovēm), betuo konėgaikštē pakastė oužoliniūs karstūs (būdīnga sarmatāms).
4) Ugrufinā ī pabaltiji atsikraustė ~5300 m. prieš mūs era. Tai ėš kor tėj Germanā (tipo Ariju palėkuonės) pėrmiau galiej atsėrāst, jegu Arijā ī Euruop atēj tik ~2000 m. pries mūs era. Matīt tė̄m Germanām smegėns susōk Ecis (2000~1000 m.pr.m.e). A va dā atsimėniau Finā, Gotā, Aistē bōv blondinā mėlīnū akiū, Keltā (1000 m.pr.m.e) raudonplaukē (rīžė), Germanā maišītė (brunetā, blondinā ir rīžė - ketēp sakont retarūšē). :D
5) Seneusė ėr artėmeuse IndoEuropietēm kālba kažkodie laikuoma lietoviu, o ne vuokietiu. - 6) Lotīnėškā Vėnta žemielapiūs bov ožrašuoma Venetta, tai kap Venetu gėntis (vėina ėš gotu) galiej gīvent pri Vīslas (lot. Visilla). Dā vokietē vērt Visigoths ī Westgoths adseit gīvenusius prie Reino.
7) Gotā žīgioudamė ī Roma turiėj pėrmiau nukautė Vandalus ėr Gepidus, katrėj pastuoj kėli. Tai kodie jei tėik Gotā tėik Vandalā ė Gepidā bouv Germanā, kam anīm tuos razborkės? xD
*Da pri tuos patiuos Ugrufinu teorėjs pasidomiekėt, kudie Galindā īr vakarėnē (Prūsija) ėr rītėnē (ož Urala - Rusėja).
Pataiseu tūn straipsniel, ka nekėlto gīnču... Bet nieks dėl tū gotu (gudu) dar nier īruodīta. Velks
- Germanā savīm vėskou laik ė Arijās, ė gotas, ė vikingas, ė baltās, nes adseit Germanā nosėkraustė i Švedėj/Norvegėj pru Danėj, tėn užveisė gotus Gotland saluo :D putuo bėsk guotu pabier ī Samogetia (kap kėtep paiskins ės kor tėj samogeta tokej atsirad?). Gerā ka dar Gāllā nesāk, ka Semigallia (žemgalē) ėš anū atsėrād :D Kap sāk daba īruodīt gali vėskū, ka pōs ėstuorėniu šaltėniu sunaikīnta, tėik Romuo tėik Europuo (per karus, okupacėjas). Adseit ka žemaitē jokiū rāštu nerāšė ėr niek neišlėk.. Nesamuonė... Vėsks bōv ėšvuokta arba sonaikīnta.