Veizietė poslapė Argentėna teksta

{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
 vietinisPavadinimas='''República Argentina'''|
 kilm=Argentėnas|
 angl=Argentina|
 vėliava=Flag_of_Argentina.svg|
 herbas=Coat of arms of Argentina.svg|
 kalbos=[[ispanu kalba|ispanu]]|
 sostinė=[[Buenas Airēs]]|
 didžiausiasMiestas=Buenas Airēs|
 valdovų=2|
 titulas1=Prėzidėnts|
 pavardė1=[[Javier Milei|Chaviers Milejos]]|
 titulas2=Viceprezidėntė|
 pavardė2=[[Victoria Villarruel|Viktorėjė Vijaruel]]|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=8|
 plotas=2&nbsp;766&nbsp;890|
 vandens=1,1%|
 gyvMetai=[[2006]] [[lėipa]] (progn.)|
 gyventojuVieta=31|
 gyventoju=39&nbsp;921&nbsp;833|
 gyventojuTankis=14,43|
 tankumoVieta=163|
 BVPMetai=[[2005]] (progn.)|
 BVPVieta=20|
 BVP=542,80|
 BVPValiuta=[[Terptautėnis duoleris|$]]|
 BVPGyventojui=13&nbsp;700|
 BVPGyventojuiVieta=48|
 valiuta=[[Argentėnas pesos]]|
 laikoJuosta=UTC -3|
 vasarosLaikas=netaikuoma|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Ispanėjė]]s|
 nepriklausomybėsDatos=[[1810]] m. [[gegožės 25]] <br />[[1816]] m. [[lėipas 9]]|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br /> Pripažėnta|
 TLD=ar|
 telKodas=54
}}

'''Argentėna''', oficēlē vadėnama '''Argentėnas Respoblėka''' ({{es|República Argentina}}), īr ontra vagol dėdoma valstībė [[Pėitū Amerėka|Pėitū Amerėkuo]] ėr aštonta vagol dėdoma cielam svietė. Ana ėšsėdėstiosė terp [[Andā|Andu kalnū]] ėr Pėitū [[Atlanta ondėnīns|Atlanta ondėnīna]] īr. Suostėnė īr [[Buenas Airēs]].

Argentėna tor robežio so [[Brazilėjė]], [[Paragvajos|Paragvajom]], [[Bolivėjė]], [[Čilė]] ėr [[Urugvajos|Urugvajom]]. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Tēpuogė Argentėna pretendouna i [[Malvėnu saluos|Malvėnu salas]], [[Pėitū Džuordžėjė|Pėitū Džuordžėje]] ėr [[Pėitū Sandvėčiuo saluos|Pėitū Sandvėčė salas]], bė šėta da i 969 464 km² ožėmontė [[Antarktėda]]s šmuota – [[Argentėnas Antarktėda]].

== Istuorėjė ==

Argentėnas istuorėjė skėrstuoma i trės glabnas dalis: ligėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjėni čiesa ė nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.

==== Prīšėstuorė ėr Ėnku ėmperėjė ====

Šiuo čiesu Argentėnā prigolontės terituorėjės lėgė ispanu kuolonizacėjės bova palīgėntė mizernā apgīvendėntas. Mėslėnama, ka pėrmė žmuonis čė pasėruodė aple 10 tūkst. metu pr. Kr., ale nie tėkslē nustatīta, a apgīvendėnėms vīka par [[Šiaurės Amerėka]], a par [[Polinezėjė]], kap teig kai katrėi tīrėnietuojē.

Pampuo gīvenosės gėntīs – [[kverandžē]], [[teuelčā]] - ligė ispanu pasėruodīma bova klajuoklėškas ėr netoriejė juokės pažongesnės teknoluogėjės, tuo čieso šiaurės vakarūs gīvenosės gėntīs nu onkstīvūjū vėdoromžiu ožsėjiemėniejė [[gīvuolėninkīstė]] ėr ožvi [[arkitektūra]]s srėtie bova nuognē pažangosės. [[XIII omžios|XIII]]-[[XIV omžios|XIV]] o. [[Ėnkā]] stėprē pasėstūmiejė i pėitus ėr aple [[1450]] m. apiemė dėdli Argentėnas šiaurės rītū šmuota. Daugoms šėta regijuona gėntiū pariemė [[kečioju kalba|kečioju ruokonda]] ėr [[inkā|inku]] teknuologėjė. [[Gvaranē]] ėr so anās sosėjė čirigvanē, Mbya ėr ''Chané'' gīvena da tuolielau i rītus Gran Čiake ėr Tarpopie.

==== Ispanėjės kuoluonėjė ====
Pėrmakart regijuona europėitē prigava [[Amerigas Vespučis|Amerėga Vespočė]] keliuonės čieso [[1502]] m. Ispanu jūrėninks [[Chuans Diasos de Solis]] dabartėnė Argentėna aplonkė [[1516]] m.

Dabartėnės Argentėnas terituorėjė [[XVI o.]] ispanā kuolonėzava dvėm krīptėm: ėš [[Peru]] ožiemė šiaurės vakarū dali, ėr ėš kėtuos posės nu [[Atlanta ondėnīns|Atlanta]], bova koriamas ispanu kuolonėjės La Platuos baseinė, tēpuogė ėr [[Buenas Airės]], kor [[1580]] m. ispanā ėlgam isėtvirtėna, po tuo kuo pėrmuosės kuoluonėjės korėms [[1536]] m. diel pampas indienu pasėprėišėnėma sožloga. Ispanā teuorėškā tēpuogė pretendava ėr i tuoliaus i pėitus esontės terituorėjės, no [[kuoluonēlėzmos|kuoluonēlėzma]] čieso anū vėitu neožėmė.

Argentėnas pavadėnėms kėla ėš [[luotīnu kalba|luotīnėška]] [[cėdabros|cėdabra]] pavadėnėma – ''argentum''. Pėrmė̄jė euruopėitē, vaduovaunamė [[Juan Díaz de Solís|Chuana Diaso de Solisa]], prigava [[La Plata]]. Čė anėi pas vėitėnius žmuonis rada tropotoka [[cėdabros|cėdabra]] ėr išgėrda legenda aple Cėdabra šali. Diel šėtuo Paranuos estoarėjė pavadėnta ''Río de La Plata'' („Cėdabra opė“), a šalės igėjė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėniūs šaltėniūs mėnavuojams [[1612]] m. raštūs pas [[Ruja Diasa de Gusmana|Rucha Diasa de Gusmana]].

Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova [[Peru vicekaralīstė]]s dalės, no 1776 m. pėitrītiūs bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostėnė palėka [[Buenas Airės]]. Miests tēpuogė gava teisiu savaronkėškā vīkdėtė [[prekība]]. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr palėka regijuona cėntro.

[[1806]] ėr [[1807]] m. konflėkta so [[Ispanėjė]] čiesu onglā do karto miegėna ožėmtė Buenas Airės, no diel vėitėniu gīventuoju pasėprėišėnema tuo padarītė anėm napavīka.

==== Nacionalėnės valstībės būdavuojėms ====
[[Abruozdielis:José de San Martín (retrato, c.1828).jpg|thumb|left|200px|Argentėnas naciuonalėnis dėdvīris – [[Chosė de San Martins]].]]
Padedams [[Prancūzėjės revoliucėjė]]s ėr siekmėnga [[JAV valnoma vaina|JAV valnoma vainuos]] Luotīnu Amerėkuo plėta liberalės idiejės.

[[1810]] m. [[gegožė 25]] d. Buenas Airiesė paskelbts valnoms toriejė tėk vėitėni puoveiki; dėdlė dalės La Platuos terituorėju sėikė sava kelė. [[1811]] m. atsėskīrė Paragvajos.

Karėnės [[Chosė de San Martins|Chosė de San Martėna]] ėr [[Simón Bolívar|Sėmuona Bolivara]] pargalies [[1814]]-[[1817]] metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėtuorėjė bova ėšvadouta ėr valna. [[1816]] m. [[bėrželė 9]] d. Tokomana miestė paskelbts cieluos Argentėnas valnoms.

Po šėtu keleta metu vīka vėdėnē kuonflėktā, katrū čiesu atsėskīrė [[Buolivėjė]] ([[1825]] m.) ėr [[Urugvajos]] ([[1828]] m.). Tou patio čieso isėžėibė kuonflėkts terp unitaru, katrėi sėik Buenas Airiem besiramontės cėntralėzoutas valstībės, ėr federalėstu, katrėi sėik atskėrū provincėju valnoma. [[1827]]-[[1852]] m. provincėjės bova valnas vėina no kėtous, no Buenas Airės diel sava prekībinės galės prigava [[hegemuonėjė]].

Pu ėšsėvadavėma kuovū nu [[1829]] m. lėgė [[1852]] m. sekė konservatīvos ėr federalėstinis kontrsājūdis, vaduovaunams Chuana Manuelė de Rosas. Ans iemės [[dėktatūra]]s ė šalėna sava prėišėninkus. No generuols [[Chusto Chosė de Urkiza]] sokielė parversma ėr so [[karioumenė]] ožėmė suostėnė. Šalės bova sovėinīta ė prezidėnto patapa [[Bartolomė Mitrė]], a vieliau [[Domingo Faustino Sarmiento]].

1865-1870 m. Argentėna, Brazilėjė ėr Urugvajos dalīvava [[Trėgoba aljansa vaina|Trėgoba aljansa vainuo]] prīš Paragvajo, ė anou laimiejė. Tuolesnio čieso generuols [[Chulijo Archentino Roka]] organėzava "Dīkomuos ožkariavėma", ė pėlnā pajongė vėsa pampa ėr dali [[Pataguonėjė]]s. 1880 m. Buenos Airės oficēlē palėka šalėis suostėnė.

==== Kuonservatīvė oligarkėnė demokratėjė ====
[[Abruozdielis:Julio_A_Roca.jpg|thumb|right|200px|Julio A. Roca]]
[[1880]]-[[1929]] m. Argentėnuo vīka akuonomėnis pakėlėms ė dėdiejė imigracėjė, daugiausē ėš [[Euruopa]]s. Imigracėjė paskatėna prėzidėnts [[Nicolás Avellaneda|Nikols Avažaneda]], katros sopaprastėna raikalavėmus gīvenėma leidėmou gautė. Akuonuomėkā bova būdėngs žalevū ekspuorts ėr pramuonėniu prekiu imports. Akuonomėnė pakėlėma čiesos bėngies so [[Dėdliuojė akuonuomėnė krėzė|svieta akuonomėnė krėzė]].

Rokuos vīriausībė ėr paskesnės vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalės žmuoniū netoriejė puolitėniu teisiu. Tėk prigolontīs aukštoumėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudėis kostiejėms ''Unión Cívica'' (Pėlėitiu sājonga). Ana rangė sokėlėmus, mėtėngus ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socēlėzma idiejės, kūrės darbėninku pruofsājongas ėr galiausē prėzidėnts [[Roque Sáenz Peña|Rokė Saensos Penja]] bova privėrsts ivestė vėsoutėni balsavėma.

==== Demuokratėjė ====

[[1916]] m. Radėkalu partėjė pakaitė esama vīriausībė, vaduovaunama [[Hipólito Yrigoyen|Ipolits Irigojena]]. Ta pergalė ivīka diel [[1912]] m. prigautas rinkėmu refuormas.

Irigojens ėr pu anuo prėzidėntavės [[Marcelo T. de Alvear|Marsels de Alvears]] (1924-28 m.) miegėna vīkdītė nacionalėnės sontarvės puolitėka. Pruofesėnės sājongas bova itrauktas i derības, tēpuogė ėr so stodėntu kostiejėmo, katros [[1918]] m. [[Kuorduoba|Kuorduobo]] raikalava universitėtu refuormas. Nepaisont šėta, kėla krovėnė darbėninku maištā Buenas Airies (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).

[[1928]] m. Irigojens perrinkts prėzidėnto. Ale diel akuonomėnės krėzės konservatorē viel palėka puopolēros ė jiemės organėzoutė sokėlėma.

==== Svieta akuonomėnė krėzė ====

[[1930]] m. Irigojens bova nuversts karėnė poča čiesu. Konservatīvos generuols [[José Félix Uriburu|Chosė Feliksos Uriburu]] stangies atstatītė senaja tvarka, ale demuokratėnė sėstema ėšlėka. [[1932]] m. rėnkimus laimiejė [[Agustín Justo|Agustins Chust]].

Svieta prekības žlogėms paskatėna [[indostrēlizacėjė]], katra toriejė pakaistė impuorta ėr sostėprėntė akuonomėni Argentėnas valnoma. Tou čieso auga itampa terp dešėniūju, fašėstėniu ė kairiūju, radėkaliūju partėju. Argentėnas puolitėkā tou čieso būdėngas dešėniuosės ė karėnės vīriausībės. Miegėnėmā stėprėntė demuokratėjė nemačėjė ė liuob bėngtėis karėniu jiegū isėkėšėmo.

==== Ontra svieta vaina ====

[[Ramón Castillo|Ramona Kastižo]] [[1943]] m. nuvertė pučėstā ėr lėgė [[1946]] m. valdė karėškē. [[Ontra svieta vaina|Ontruo svieta vainuo]] Argentėna oficēlē toriejės neutralėtėta, ale sėmpatėzava [[Ašėis sājonga|Ašėis valstībėms]], a vainuos pabėnguo palaikė sājongėninkus. Tou čieso jaunam karėninkou [[Chuans Perons|Chuanou Peronou]] pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patėkiejė Darba mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sājongoms ans veikē patapa darbėninku klasės dėdvīrio. Kumet [[1945]] m. prīš karėškius sosėskvarmava demuokratėnė opozėcėjė, karėškē pamiegėna atkortė socēlėne santarvė, a Perona atlaida ėr sojiemė. Ale diel navalduomas padietėis Perons bova palaists ėr bova soorganėzoutė rėnkėmā.

==== Peronizmos ====
[[Chuans Perons]] laimėjė [[1946]] m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona [[Eva Perón]] (da vadėnta ''Evita'', m. 1952) duomėnava Argentėnas puolitėniam gīvenėmė ligė [[1955]] m. Dalės peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuonės šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakaitėma vėitėnė gamība muodelė vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.

Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas akuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kėlės Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.

Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nusprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sājongu ėr vieliau net katalėku bažninčės. Akuonomėnės biedas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka ėštėkėma Peronou.

==== Pučos ėr nastabėloma čiesos ====
1955 m. Perona valdīma nutrauk Eduardo Lonardi vadovaunams karėnis pučos, katra čieso žova aple 4000 žmuoniū. Ėr nat puo pašalėnėma nu valdiuos Perons terp preitėliu ėšlėka popoliaros ėr turiejė itaka gīvendams tremtī.

Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistėnė akuonomėkas puolitėka ė tuoliau remtėis indostrėjalėzavėmo. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.

Lonardi da 1955 m. pakaitė Pedro Aramburu, katros viel iteisėna 1853 m. Kuonstėtucėjė. 1956 m. rėnkimos daugoma laimėjė Ricardo Balbín (Radėkalu partėjė); 25% biuletieniu bova toštė, katrū nežīmiet ragėna oždrausta peronistu partėjė. Naujā ėšrinkts parlaments patvėrtina 1853 m. Kuonstėtucėjės grōžinėma. 1958 m. vasarė m. rėnkėmos ėšluošė vīstīmuos puolitėkas šalėninks Arturo Frondizi ėš UCRI (''Unión Cívica Radical Intransigente'').

Frondizi vīriausībė [[1962]] m. nuvertė karėškē, katrėi anā prėkiša sėmpatėjės peronistam. Vėituo Frondizi, katros bova internouts Martín García saluo, paskėrts senata pėrmininks José María Guido. Sekontius rėnkėmus 1963 m. lėipa, katros peronistam ėr komunėstam bova oždrausta dalīvautė, laimiejė Arturo H. Illia ėš UCPR (''Unión Cívica Radical del Pueblo''), katros skelbies nesons peronists, no atstuovava nacionalpuopolėstam ė miegėna grīžtė pri peronistėnės puolitėkas.

Peronistu siekmie regijuonėniūs rėnkimūs ėr papėldomūs rėnkėmūs 1965 m., tēpuogė darbėninku neramomā sokeltė bluoguos akuonomėnės padietėis, sokielė nauja puča [[1966]] m. [[bėrželė 27]] d., katram vadouvava generuols Juan Carlos Onganía. Ans ivedė dėktatūra, katruo vadovautė toriejė „ekspertā“. Bova palaists parlaments ėr oždraustas puolitėnės partėjės. Onganijės vīriausībė sėik akuonomėkas vīstėma ėr [[industrēlizacėjė]]s.

Tās patēs metās kėla neramomā [[Kuorduoba|Kuorduobo]] ėr [[Rosariėjės|Rosarėjėm]] diel katrū Onganėjė prarada prezidėnta puosta. Pradėjė kortės vėsuokės teruorėstinės gropoutės, radėkalu organėzacėjės.

Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė. [[1973]] m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no akuonomėniu biedū naišsprendė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms, ''Alianza Anticomunista Argentina'' pradėjė kuomonėstu žodīmos.

==== Karėnė diktatūra ė valstībėnis teruors ====
[[1976]] m. kuova mien. karėškē, vaduovaujamė [[Jorge Rafael Videla|Chorchės Rafaelė Videlas]] viel periem valdė i sava ronkas, remiamė liberalu gropės, katra akuonuomėnės krėzės akivaizduo matė sava isitvėrtėnėma galėmībės. Vadėnamasis „nacionalėnės reorganizacėjės pruocesos“ toriejė „lėguota“ apėbūdėnama Argentėnas vėsuomenė grōžintė pri konservativiū idealu ė galotėnā sonaikintė kairiuosės partizanėnės grupoutės. Valdžė pradiejė „Nešvarė vaina“ (''Guerra Sucia''), katruo čiesa bova „pradongėnamė be žėniuos“ komunėstu veikiejē, peruonistā ė kėtė valdžē nepalankūs asmenīs. Daugoms oponėntū ikalinta dabuoklies, nuteista mėrtė. Ėš vėsa vainėnės diktatūras laikuotarpio „pradunginta“ aplė 30 000 žmuoniū. Nepaisont tuo, ta diktatūra neoficēlē bova remiama [[JAV]], katra bėjuojė komunėstu ītakas Luotīnū Amerikuo. [[1981]] m. prezidėnto ''[[de facto]]'' palėka generuols [[Leopolds Galtjeris]]. Anuo nuruodīmo šalėis vainuos pajiegas isiveržė i [[Malvėnu saluos|Malvėnu salas]], valduomas brėtu, ė paskelbė anas Argentėnas terituorėjė. [[JK|Jongtėnė Karalīstė]] zars jiemės atsakuomūjū vēksmū, tuom pradiedama 2 mienėsius trukosė [[Malvėnu vaina]]. Nepaisont tuo, ka Folklanda salas baisē nutuolosės nu Jongtėnes Karalīstės, brėtā imeiga pasėnauduodamė dėdesnė vainuos patīrėmo ė gėnkloutė iveiktė argenėnėitius. Vainas čieso žova 655 Argentėnos karē. Pu nesiekmies vainuo Galtjeris bova pašalints ėš puosta, vuo šalėis vaduovo palėka [[Reinalds Bignuonė]]. Diel dėdelė vėsuomenes spaudėma uns bova priversts paskelbtė liousus rinkėmus, tuom ožbėngdams vainėnė diktatūra.

==== Demuokratėjės sogrīžėms ====
[[1983]] m. [[spalė 30]] d. prėzidėnta rėnkėmus laimiejė Rauls Alfuonsins. Šalės sogrīža pri kuonstėtucėnė valdīma. Netrukos bova isteigta kuomisėjė karėnės chuntas nuoikaltėmam tėrtė, vadovaunama rašītuoja Ernesto Sábado. Kuomisėjė ėštīrė daug vainuos nusėkaltėmu, no daugoms chuntas vadū rėmtū bausmiū ėšvengė. Šalės toriejė rėmtū akuonomėniu ėškadu. [[1989]] m. prezidenta rėnkimous laimiejė peronists Karlosas Menems. Ans jemės radėkaliū akuonomėniu refuormu. Pradieta privatėzacėjė, [[Argentėnas pesos]] sosėits so [[JAV duoleris|JAV duoleriu]], padėdė ožsėinė investicėjės, somažiejė infliacėjė. Anam pavīka atnaujėnt dipluomatėnius santīkius so [[Jongtėnė Karalīstė]]. Tatā laida Menemū laimietė sekontius prėzidėnta rinkėmus. No bedarbīstės panaikintė napavīka. Īpatėngā soklėstiejė teruorėzmos (teruora ėšpoulē prīš žīdus), [[korupcėjė]], radėkalėzmos.

==== Da vėina akuonomėnė krėzė ====
[[1999]] m. i valdė atiejos Fernandū de la Rua šali jau sliegė akuonomėnės biedas. Pakilos duolerė korsou padėdiejė [[inflēcėjė]], prasėdiejosės akuonomėnės krėzės kėtuosė šalīsė, ožrobežė skuolas. Galiausē [[2001]] m. prasėdiejė masėnis indėliu atsijiemėms ėš banku, kapėtala nutekiejėms. Vīriausībė, sėikdama sostabdītė banku krėzė, paskelbė ''corralito'' pruograma, katra sokielė da dėdesni visoumenės napasitenkėnima. Prasdėjė masėnės demonstracėjės ėr riaušės. Finansu ministrs Domingo Cavallo atsėstatītdėns. Neėlgā trokos atsėstatīdėna viceprėzidėnts ėr kėtė aukštė paraigūnā, o galiausē ėr pats prėzidėnts de la Rua. Krėzė apiemė ėr Senata. Laikėnė̄jė prėzidėntā kaitė vėins kėta kuožnas kelės dėinas. Tėk [[2002]] m. [[sausė 2]] d. paskėrts laikėnasis prėzidėnts, peronists [[Eduards Dualdė]] sogrōžėna Argentėnuo stabiluma.

==== Atsėgavėms ė apėntās aukšta inflēcėjė====
Dualdė ėr ano admėnėstracėjė sogebiejė sostabdītė krėzė taikīdamė kuonservatīvės, ale efektīvės akuonomėnės prėimuonės. Somažėnts nadarbs, inflēcėjė, ožrobežė skuolas. Stabilizavos padieti, bova paskelbtė naujė prėzidėnta rėnkimā, katros so dėdlė parsvara laimiejė [[Nestors Kiršneris]]. Anam valdont šalėis akuonomėka pradiejė kėltė. Panaikėntas ožrobežė skuolas. Pageriejė Argentėnas santīkē so [[Venesoela]], [[Brazilėjė]]. Nestors valdė ligė 2007 m., paskiau valdīma parėmė anuo patė [[Cristina Fernández de Kirchner|Kristėna Fernandes de Kiršner]], ėšrinkta rinkėmūsė. Prezidėntės puostė ana bova dvė kadencėjė.

2017 m. šalie ėšauga inflēcėjė. Prigavosė daugiau kāp 25 % ana tuliau auga, a 2023 m. prigava 100 %. 2023 m. pabėnguo prezidėnto ešrėnkts radėkalos [[libertarėzmos|libertars]] [[Javier Milei|Chaviers Milėjos]].

== Puolitėnė sėstema ==

Vagol [[1853]] m. kuonstėtucėjė, reformouta [[1994]] m. Argentėna īr federacėnė prėzidėntinė demuokratėnė respoblėka. Šalėis ėr vīriausībės vaduovs – [[prėzidėnts]]. Valdē soskėrstīta i [[vīkdomuoji valdē|vīkduomaja]], istatīmu laidamaja ėr teismėnė. 

Vīkduomaja valdē atstovaun prėzidėnts ėr anuo kabinets. Prėzidėnts ėr viceprėzidėnts rankami tėisiogē kas 4 metos ėr gal ėit paraigas 2 kadencėjės ėš ėilės. Ministru kabineta skvarmoun prėzidėnts.

Istatīmu laidamajė valdė sodara vīriausībė ė parlaments: dvėju rūmu Argentėnas Naciuonalėnis Kuongrėsos (''Congreso de la Nación''), sodarīts ėš 72 Argentėnas Senata (''Senado'') nariū, ėr Deputatu Rūmu (''Cámara de Diputados''), sodarītu ėš 257 deputatu. Senatuoriu kadencėjė – 6 metā. Deputatu Rūmu narē renkamė tėisiuogē 4 metu kadencėjē pruoporcėnė sėstema, posė anū – Žemotėniu Rūmu narē – renkamė kuožnus do meto. Tretė dalės partėju siūluomu kandėdatu tor būtė muotrėškas.

Teisinė valdė valna nū istatīmu leidamuosės ė vīkdomuosės. Argentėnas Aukštiausė̄ji Teisma sodara 9 narē, siūlomė Senata ė tvėrtinamė prėzidėnta. Kėtė teisiejē tvėrtinamė Valstībės Magėstru Tarības.

Argentėna prigol ''[[Mercosur]]'' – terptautėniam bluokou, katros privaizė katras nekatras teisėnės funkcėjės.

Partėnė sėstema - daugēpartinė. Vīraujontės partėjės: cėntra kairiuojė peronistu, cėntra ''[[Unión Cívica Radical]]'', dešėniuosės partėjės.

== Akuonuomėka ==
[[Abruozdielis:ViñedoCafayate.jpg|thumb|200px|right|[[Saltas provincėjė]].]]
[[Abruozdielis:Buenos Aires-Puerto Madero-Hilton-River View.jpg|thumb|200px|right|Hėltuona vėišbotis, Opės danguorāžē. Buenuos Aires]]
[[Abruozdielis:Puente Rosario-Victoria 2.jpg|thumb|200px|Kruovėninis laivs šalėp [[Rosarėjė]]s-[[Vėktuorėjė (Argentėna)|Vėktuorėjės]] tėlpta]]
[[Abruozdielis:Immigrant'squeens.JPG|thumb|right|180px|Karalėinė ė prėncesės, 2004 m. Naciuonalėnės Imėgrantu pestėvalis [[Uobera|Uoberou]]]]

Argentėna dėdliausē naudas tor ėš gamtėniū resorsū, gerā ėįsėmuokslėnoses vėsoumenė, i ekspuorta orientouta žemės ūkė ėr ivairės pramounės. Valstībie ėstuorieškā sosėpuormava platė vėdorėniuojė klasė, kas nier būdinga Luotīnū Amerėkas valstībiem.

XXI omžiaus pradiuo valstībe toriejė biedū so infliacėjė, ožsėine skuola (nū [[1970]] metū Argentėnā jiemė kauptėis ožsėine skuola.), kapėtala notekiejėmo ė biodžeta defecėto.

[[1991]] m. [[Argentėnas pesos]] bova sosėits so [[JAV duoleris|JAV duolerio]] ė bova aprėbouts pėnėgėnės bazės augėms. 

Valdė pradiejė prekības lėberalėzacėjė, deregolecėjė ė prėvatėzacėjė. Infliacėjės ruodėklės nokrėta ė BVP pradiėjė augtė, bat par grētās repuormas [[2001]] metās atvedė pri akuonuomėkas krėzės. 

[[2000]] metās akuonuomėkas augėms bova nėigems ė sodarė -0,8 pruoc. Īpatingās akuonuomėka krėta [[2001]] metās, valstībe lēda daug uoblėgacėjū, žmuonis jiemė masėškā atsijėminietė indelios ėš bankū, somažiejė vartuojėms ė investėcėjės. [[2002]] metū sausė mienesie bova atsėsakīta [[Argentėnas pesos|Argentėnas pesa]] sosėijėma so [[JAV duoleris|JAV duolerio]], vasarė mienesie nokrėta pesa korsos. 2002 metās realos BVP nokrėta -10,9 pruoc., bat metū ontruojė posie akuonuomėka stabėlėzavas. [[2003]] ė [[2004]] metās ana pakėla pū 8 pruoc., somažiejė ėnfliacėjė ė badarbīstė.

[[2005]] metās akuonuomėnė sėtoacėjė pageriejė, bat ėšlėka badarbīstė ė skords. Napaisont ton, Argentėna īr geriausē ėšsėvīstiosė Luotīnū Amerėkas valstībė. Ana tor pati dėdliausė BVP tėnkontė vėinam žmuogou., ėšsėlavėnėma ruodėklė, gera telekuomonėkacėjū sėstema.

Argentėna platē prekiaun so ožsėine valstībiem, daugiause ekspuortoun maista pruodoktū (jautėina, aliejos, arbeta, vaisē, grūdā, vīns), degalū, energėjės, ėrengėmū. Glabniausė ekspuorta partnerē īr [[Brazilėjė]] 15,8 pruoc., [[JAV]] 10,7 pruoc., [[Čilė]] 10,3 pruoc., [[Kėnėjė]] 8,2pruoc. (2005 m.). Glabniausė impuorta partnerē īr [[Brazilėjė]] 35,6 pruoc., [[JAV]] 16,6 pruoc., [[Kėnėjė]] 15,4 pruoc., [[Vuokītėjė]] 5,2 pruoc. (2005 m.).

== Terptautėnē santīkē ==
[[Abruozdielis:20 Años del Mercosur-Iguazu-Sarney-Lula-Kirchner-Alfonsín-Bielsa- 30-nov-05-presidencia-govar-2.jpg|thumb|right|220px|Brazilėjės, Urugvajaus ėr Argentėnas prezidėntā [[Mercosur]] 20-metė minavuojėmė.]]

Ožrobežė puolitėkas šefs šalie īr Ožrobežė, terptautėnės prekības ė koltu ministros. Ans atskaitlėngs Argentėnas prezidėntou. Prigol tuokiuom terptautėnėm organėzacėjuom: [[G15]], [[G20]], bova steigiamuojė [[JTO]], [[Svieta banka gropė]]s, [[SVieta prekības organizacėjė]]s ėr [[Amerėkas šaliū organizacėjė]]s narie.

Argentėna aktīvē dalīvaun terptautinėsė taikuos palaikīma misijėsė. Ana īr vėinintelė [[Luotīnu Amerėka]]s šalės, [[1991]] m. so [[JTO]] mandatu dalīvavosė [[Persu ilonkas vaina|Persu ilonkas vainuo]] ė [[Haitis|Haitė]] operacėjuo. Argentėna tēpuogė dalīvaun ivairiuosė kėtuosė taikuos palaikėma misėjuosė.

[[2006]] m. Argentėna pabriežė [[Mercosur]] kāp prioritetėne atsvara [[JAV]].

== Karioumenė ==
Argentėnas karėnės magīngoms sosīded ėš Argentėnas armėjės, Argentėnas respoblėkas karėne laivīna ė Argentėnas uora magīngomo. Tarnavėms karioumenie īr liouso nuoro nū 18 metū, rezervėsto magīngoma sodara 18-49 metū žmuonis. Vainuos čiesė galėm būto muobėlėzuotė 7 mln. kariū. Metėnis karėnis biodžets 4,3 mlrd. JAV duoleriu.

== Adminėstracėnis soskėrstīms ==
[[Abruozdielis:Provincias de Argentina.png|thumb|right|180px|Argentėna provincėjės]]
{{main|Argentėnas provincėjės}}

Argentėna soskėrstīta ī 23 provincėjes (''provincia'') ė vėina autonuomėni miesta<nowiki>*</nowiki> (truopnē vadėnama ''capital federal'').

{|
|
# [[Buenos Airės|Ciudad Autónoma de Buenos Aires]]<sup>*</sup>
# [[Buenas Airiu provincėjė|Buenos Aires]]
# [[Katamarkas provincėjė|Catamarca]]
# [[Čiaka provincėjė|Chaco]]
# [[Čiubota provincėjė|Chubut]]
# [[Kuorduobas provincėjė|Córdoba]]
# [[Korjentėsa provincėjė|Corrientes]]
# [[Entre Rijosa provincėjė|Entre Ríos]]
# [[Fuormuosas provincėjė|Formosa]]
# [[Žužujė provincėjė|Jujuy]]
# [[La Pampas provincėjė|La Pampa]]
# [[La Rijuokas provincėjė|La Rioja]]
|
<ol start=13>
<li> [[Menduosas provincėjė|Mendoza]] </li>
<li> [[Misijonėsa provincėjė|Misiones]] </li>
<li> [[Neukena provincėjė|Neuquén]] </li>
<li> [[Rio Negra provincėjė|Río Negro]] </li>
<li> [[Saltas provincėjė|Salta]] </li>
<li> [[San Chuana provincėjė|San Juan]] </li>
<li> [[San Luisa provincėjė|San Luis]] </li>
<li> [[Santa Krusa provincėjė|Santa Cruz]] </li>
<li> [[Santa Fie provincėjė|Santa Fie]] </li>
<li> [[Santjago del Estera provincėjė|Santiago del Estero]] </li>
<li> [[Ognies Žemės provincėjė|Tierra del Fuego]] </li>
<li> [[Tukumana provincėjė|Tucumán]] </li>
</ol>
|}

[[Buenos Airės]] īr Argentėnas suostėnė nū pat valsībės sosėkūrėma, no valdont prėzidentou [[Raulis Alfonsinas|Rauliū Alfonsėnū]], bova planoujama suostėne parkeltė i Rio Negra provincėjės centra – [[Viedma]]. No diel hiperinflecėjės [[1989]] m. pruojekts žluga ė bova pamiršts.

== Geuograpėjė ==

[[Abruozdielis:Argentina (Lithuanian).png|thumb|right|150px]]
Argentėna īr Pėitū Amerėkas šalės, ėšsėdiestiosė žemīna pėitūs, terp [[Andā|Andu kalnū]] vakarūsė ė [[Atlanta ondėnīns|Atlanta ondėnīna]] rītūs. Šiaurie robežiounas so [[Buolivėjė]] ė [[Paragvajos|Paragvajom]], šiaurės rītous – so [[Urugvajos|Urugvajom]] ė [[Brazilėjė]], a vėsos vakarėnis robežios ein so [[Čilė]]. Argentėna īr ontra vagol dīdi Pėitū Amerėkas šalės ėr aštonta vagol dėdoma svietė (2 791 800 km²). Argentėna pretendaun i [[Antarktėda]]s sektoriu ([[Argentėnas Antarktėda]]) ė [[JK]] okupoutas [[Malvėnu salas]] ė da krūva salū, so katruom anuos pluots būtom 3 761 274 km².

=== Gomtėnē regijuonā ===
Argentėnuo ėšskėramė keli gomtėnē regijuonā:
* [[Šiaurės vakarū Argentėna]] 
* [[Pampu kalnagūbrē]] 
* [[Kujo]]
* [[Pampā]] 
* [[Gran Čiaks]] 
* [[Mesopuotamėjė (Terpopis)]] 
* [[Pataguonėjė]] 
* [[Argentėnas Antarktėda]]

== Koltūra ==
Argentėnas koltūra īr euruopėitėškas ė Luotīnu Amerėkas koltūru mėšėnīs. [[Buenas Airēs]] priskaituoms kāp labiausē euruopėitėškos miests Pėitū Amerėkuo. I miesta vės atvīkst mėgrantu ėš Euruopas.

Argentėna tor baguota literatūras istuorėjė. Žīmė rašītuojē - [[Jorge Luis Borges|Chorchė Luisos Borchesos]], [[Julio Cortázar|Chulijo Kortasars]], [[Adolfo Bioy Casares|Adolfs Biojos Kasaresos]] ėr [[Ernesto Sábato|Ernests Sabats]].

Argentėna ėšgarsiejė svietou paduovėnoudama nauja mozėka ė šuoki – [[tango]]. Vėins populēriausiu tango kompozėtuoriu - naujė tango steigies [[Astor Piazzolla|Astors Pijacola]].

[[Futbuols]] īr populēriausis spuorts [[šalės|šalie]], [[Argentėnas futbuola rėnktėnė|vīrėškiu rėnktėnė]] trės kartus palėka [[FIFA Svieta čempiojnats|svieta čempijuonė]] ė olimpėnė auksa medalėninkė. Žīmė futbuolėninkā - [[Alfredo Di Stefano|Alfreds Di Stefans]], [[Diego Maradona|Diegs Maradona]], [[Gabriel Batistuta|Gabrieliuos Batistuts]], [[Lionel Messi|Lionelis Mesis]], [[Ángel Di María|Anchelis di Marėjė]], [[Diego Simeone|Diegs Simeonė]], [[Gonzalo Higuaín|Gonsals Iguains]] ė kėtė. Kėts populēros spuorts šalie, katrou tonkē luoš vėitėnē gīventuojē, - [[krepšėnis]]. [[Argentėnas krepšėnė rėnktėnė|Argentėnas vīrėškiu rėnktėnė]] patenk i svieta magtīngiausiu dešėmtoka, vuo istuorėjuo aukštiausis FIBA reitings - trets.

Argentėnas jiedie duomėnou makaruonā, dešras ė desertā, atkeliavė ėš Euruopas. Ale īr tėk Argentėnā karaktuorėngu jiediu - emapanadas (mažė prikėmštė pīragielē), lokro (kokorūzu, popieliu, miesas, cėbolė ė arbūza mėšėnīs), humita, [[matė (jiedis)|matė]]. Argentėnuo sojiedama dėdlē daug miesuos - rauduonas miesas sovartuojėms dėdliausis cielamė svietė.<ref>{{cite web|url=http://www.choicesmagazine.org/2006-2/tilling/2006-2-12.htm|last=Steiger|first=Carlos|title=Modern Beef Production in Brazil and Argentina|work=Choices Magazine|place=Milwaukee, WI|year=2006|archive-url=https://web.archive.org/web/20131202235801/http://www.choicesmagazine.org/2006-2/tilling/2006-2-12.htm|archive-date=2013-12-02|url-status = live}}</ref> Ėš anuos tonkē gamėnams [[asado]] - argentėnėitėšks barbekiu.

Desertā: fakturas ([[Viena|vienėitėškė]]s pīragielē), tuortā, sausainē alfachorės ė blīnielē. Argentėnėitėšks vīns skaituoms prestėžėnio terp vīna miegieju, anou tonkē ger jiesdamė Argentėnas gīventuojē.<ref>{{cite web|url=http://www.wine-pages.com/resources/argenexp.htm|first=Tom|last=Cannavan|title=About Argentine wine|publisher=Wine Pages|archive-url=https://web.archive.org/web/20121211132347/http://www.wine-pages.com/resources/argenexp.htm|archive-date=2012-12-11|url-status = dead}}</ref Žėnuomiausės markės - ''Malbec'', ''Torrontés'', ''Cabernet Sauvignon'', ''Syrah'' ė ''Chardonnay''.

== Žmuonis ==
Argentėna īr skaituoma imėgrantu šalėm. Palē vėina tīrėma, daugiausē šalie gīven euruopėitiu kėlėma žmuoniū (85 %). Kėtas gropės - [[mestisā]] (11,4%), arabā ėr azėjėitē (2,2 %), vėitėnē indienā (1 %), afrėkėitē ė mulatā (0,4%).<ref>{{Cite web|url=http://www.scielo.org.mx/pdf/conver/v12n38/2448-5799-conver-12-38-185-s1.pdf|title=Composición Étnica de las Tres Áreas Culturales del Continente Americano al Comienzo del Siglo XXI|last= ernández|first=Fran cisco Lizcano |publisher=Centro de Investigación en Ciencias Sociales y Humanidades, UAEM|language=es|access-date=2020-11-18}}</ref> Argentėna īr sekulērė šalės, konstitucėjė garantou [[vieras liousoms|vieras liousoma]]. Vėsoumenie magtīngoma ėšlaikiosė īr Ruomas katalėku bažninčė, bo anū šalie priskaitlioujama 62,9%. Pruotestantās savė skaita 15,3 %. Aug nevierėjėms - vierā savė nepriskėrontė̄jė argentėnėitē sodara 18,9 %, da 4% prigol kėtuom vieruom.<ref name= Conicet>[https://www.conicet.gov.ar/creencias-valores-y-actitudes-en-la-sociedad-argentina/ Creencias, valores y actitudes en la sociedad argentina], conicet.gov.ar, 2020 m. sausė 29 d. (ispanu kalbuo)</ref>

Argentėna īr prietelėnga šalės [[LGBT]] bendroumenē.<ref>{{cite web |date=2013-06-04|title=The Global Divide on Homosexuality |publisher=Pew Research Center |url=http://www.pewglobal.org/files/2013/06/Pew-Global-Attitudes-Homosexuality-Report-FINAL-JUNE-4-2013.pdf |access-date=2014-12-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20150218111304/http://www.pewglobal.org/files/2013/06/Pew-Global-Attitudes-Homosexuality-Report-FINAL-JUNE-4-2013.pdf |archive-date=2015-02-18|url-status=dead }}</ref> 2010 m. ana palėka pėrma šalėm Luotīnu Amerėkuo, ontra Amerėkas žemīnė ė dešimta svietė, katruo bova legalėzoutas [[vėinalītiu puoru sosėvėnčiavuojėms]].<ref>{{cite news|url=http://seattletimes.nwsource.com/html/nationworld/2012368514_argentina16.html |title=Argentina becomes second nation in Americas to legalize gay marriage |work=Seattle Times|date=2010-07-15|access-date=2010-07-15|first=Juan |last=Forero |url-status = dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20110521221225/http://seattletimes.nwsource.com/html/nationworld/2012368514_argentina16.html |archive-date=2011-05-21}}</ref>

=== Dėdliausė miestā ===
[[Abruozdielis:Puerto_Madero,_Buenos_Aires_(40689219792).jpg|thumb|Buenas Airiu Madera ousts ėš paukštielė skrīdė]]
2021 m. šalie bova 10 miestu, katrūs gīvėntuoju skaitlios bova posė mėlėjuona aba daugiau.
{| class="wikitable"
! !! Miestas !! Provincėjė !! Gīventuoju skaitlios
|-
|  1 || '''[[Buenas Airės]]''' || ''Autonuomėnis miests'' || 3 mln.</tr>
|  2 || '''[[Kordoba]]''' || [[Kordobas provincėjė|Kordoba]] || 1,58 mln.</tr>
|  3 || '''[[Rozarėjs]]''' || [[Santa Fie provincėjė|Santa Fie]] || 1,33 mln.</tr>
|  4 || '''[[Menduosa]]''' || [[Menduosas provincėjė|Menduosa]] || 1,04 mln.</tr>
|  5 || '''[[San Migelis de Tukumans]]''' || [[Tukumana provincėjė|Tukumans]] || 909 tūkst.</tr>
|  6 || '''[[La Plata]]''' || [[Buenas Airiu provincėjė|Buenas Airės]] || 909 tūkst.</tr>
|  7 || '''[[Mars del Plata]]''' || [[Buenas Airiu provincėjė|Buenas Airės]] || 647 tūkst.</tr>
|  9 || '''[[San Chuans]]''' || [[San Chuana provincėjė|San Chuans]] || 542 tūkst.</tr>
| 10 || '''[[Santa Fie]]''' || [[Santa Fie provincėjė|Santa Fie]]|| 540 tūkst.</tr>
|}

== Nūruodas ==
* [http://albumdeestampillas.blogspot.com Álbum de Estampillas]

{{Commons|Argentina}}
{{Pietų Amerika}}

[[Kateguorėjė:Argentėna| ]]