Pereiti prie turinio

Argentėna

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
República Argentina
Argentėnas vieleva Argentėnas gerbs
Argentėnas vieleva Argentėnas gerbs
Valstībėnis gimnos: Argentėnas gimnos
Valstībėnė kalba ispanu
Suostėnė Buenas Airēs
Dėdliausis miests Buenas Airēs
Valstībės vaduovā Chaviers Milejos
Prėzidėnts
Viktorėjė Vijaruel
Viceprezidėntė
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
2 766 890 km² (8)
1,1%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
39 921 833 (31)
14,43 žm./km² (163)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
542,80 mlrd. $ (20)
13 700 $ (48)
Valiota Argentėnas pesos
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC -3
netaikuoma
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
nuo Ispanėjės
1810 m. gegožės 25
1816 m. lėipas 9
Interneta kuods .ar
Šalėis tel. kuods 54

Argentėna, oficēlē vadėnama Argentėnas Respoblėka (ispanėškā República Argentina), īr ontra vagol dėdoma valstībė Pėitū Amerėkuo ėr aštonta vagol dėdoma cielam svietė. Ana ėšsėdėstiosė terp Andu kalnū ėr Pėitū Atlanta ondėnīna īr. Suostėnė īr Buenas Airēs.

Argentėna tor robežio so Brazilėjė, Paragvajom, Bolivėjė, Čilė ėr Urugvajom. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Tēpuogė Argentėna pretendouna i Malvėnu salas, Pėitū Džuordžėje ėr Pėitū Sandvėčė salas, bė šėta da i 969 464 km² ožėmontė Antarktėdas šmuota – Argentėnas Antarktėda.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnas istuorėjė skėrstuoma i trės glabnas dalis: ligėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjėni čiesa ė nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.

Prīšėstuorė ėr Ėnku ėmperėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Šiuo čiesu Argentėnā prigolontės terituorėjės lėgė ispanu kuolonizacėjės bova palīgėntė mizernā apgīvendėntas. Mėslėnama, ka pėrmė žmuonis čė pasėruodė aple 10 tūkst. metu pr. Kr., ale nie tėkslē nustatīta, a apgīvendėnėms vīka par Šiaurės Amerėka, a par Polinezėjė, kap teig kai katrėi tīrėnietuojē.

Pampuo gīvenosės gėntīs – kverandžē, teuelčā - ligė ispanu pasėruodīma bova klajuoklėškas ėr netoriejė juokės pažongesnės teknoluogėjės, tuo čieso šiaurės vakarūs gīvenosės gėntīs nu onkstīvūjū vėdoromžiu ožsėjiemėniejė gīvuolėninkīstė ėr ožvi arkitektūras srėtie bova nuognē pažangosės. XIII-XIV o. Ėnkā stėprē pasėstūmiejė i pėitus ėr aple 1450 m. apiemė dėdli Argentėnas šiaurės rītū šmuota. Daugoms šėta regijuona gėntiū pariemė kečioju ruokonda ėr inku teknuologėjė. Gvaranē ėr so anās sosėjė čirigvanē, Mbya ėr Chané gīvena da tuolielau i rītus Gran Čiake ėr Tarpopie.

Ispanėjės kuoluonėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pėrmakart regijuona europėitē prigava Amerėga Vespočė keliuonės čieso 1502 m. Ispanu jūrėninks Chuans Diasos de Solis dabartėnė Argentėna aplonkė 1516 m.

Dabartėnės Argentėnas terituorėjė XVI o. ispanā kuolonėzava dvėm krīptėm: ėš Peru ožiemė šiaurės vakarū dali, ėr ėš kėtuos posės nu Atlanta, bova koriamas ispanu kuolonėjės La Platuos baseinė, tēpuogė ėr Buenas Airės, kor 1580 m. ispanā ėlgam isėtvirtėna, po tuo kuo pėrmuosės kuoluonėjės korėms 1536 m. diel pampas indienu pasėprėišėnėma sožloga. Ispanā teuorėškā tēpuogė pretendava ėr i tuoliaus i pėitus esontės terituorėjės, no kuoluonēlėzma čieso anū vėitu neožėmė.

Argentėnas pavadėnėms kėla ėš luotīnėška cėdabra pavadėnėma – argentum. Pėrmė̄jė euruopėitē, vaduovaunamė Chuana Diaso de Solisa, prigava La Plata. Čė anėi pas vėitėnius žmuonis rada tropotoka cėdabra ėr išgėrda legenda aple Cėdabra šali. Diel šėtuo Paranuos estoarėjė pavadėnta Río de La Plata („Cėdabra opė“), a šalės igėjė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėniūs šaltėniūs mėnavuojams 1612 m. raštūs pas Rucha Diasa de Gusmana.

Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova Peru vicekaralīstės dalės, no 1776 m. pėitrītiūs bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostėnė palėka Buenas Airės. Miests tēpuogė gava teisiu savaronkėškā vīkdėtė prekība. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr palėka regijuona cėntro.

1806 ėr 1807 m. konflėkta so Ispanėjė čiesu onglā do karto miegėna ožėmtė Buenas Airės, no diel vėitėniu gīventuoju pasėprėišėnema tuo padarītė anėm napavīka.

Nacionalėnės valstībės būdavuojėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnas naciuonalėnis dėdvīris – Chosė de San Martins.

Padedams Prancūzėjės revoliucėjės ėr siekmėnga JAV valnoma vainuos Luotīnu Amerėkuo plėta liberalės idiejės.

1810 m. gegožė 25 d. Buenas Airiesė paskelbts valnoms toriejė tėk vėitėni puoveiki; dėdlė dalės La Platuos terituorėju sėikė sava kelė. 1811 m. atsėskīrė Paragvajos.

Karėnės Chosė de San Martėna ėr Sėmuona Bolivara pargalies 1814-1817 metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėtuorėjė bova ėšvadouta ėr valna. 1816 m. bėrželė 9 d. Tokomana miestė paskelbts cieluos Argentėnas valnoms.

Po šėtu keleta metu vīka vėdėnē kuonflėktā, katrū čiesu atsėskīrė Buolivėjė (1825 m.) ėr Urugvajos (1828 m.). Tou patio čieso isėžėibė kuonflėkts terp unitaru, katrėi sėik Buenas Airiem besiramontės cėntralėzoutas valstībės, ėr federalėstu, katrėi sėik atskėrū provincėju valnoma. 1827-1852 m. provincėjės bova valnas vėina no kėtous, no Buenas Airės diel sava prekībinės galės prigava hegemuonėjė.

Pu ėšsėvadavėma kuovū nu 1829 m. lėgė 1852 m. sekė konservatīvos ėr federalėstinis kontrsājūdis, vaduovaunams Chuana Manuelė de Rosas. Ans iemės dėktatūras ė šalėna sava prėišėninkus. No generuols Chusto Chosė de Urkiza sokielė parversma ėr so karioumenė ožėmė suostėnė. Šalės bova sovėinīta ė prezidėnto patapa Bartolomė Mitrė, a vieliau Domingo Faustino Sarmiento.

1865-1870 m. Argentėna, Brazilėjė ėr Urugvajos dalīvava Trėgoba aljansa vainuo prīš Paragvajo, ė anou laimiejė. Tuolesnio čieso generuols Chulijo Archentino Roka organėzava "Dīkomuos ožkariavėma", ė pėlnā pajongė vėsa pampa ėr dali Pataguonėjės. 1880 m. Buenos Airės oficēlē palėka šalėis suostėnė.

Kuonservatīvė oligarkėnė demokratėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Julio A. Roca

1880-1929 m. Argentėnuo vīka akuonomėnis pakėlėms ė dėdiejė imigracėjė, daugiausē ėš Euruopas. Imigracėjė paskatėna prėzidėnts Nikols Avažaneda, katros sopaprastėna raikalavėmus gīvenėma leidėmou gautė. Akuonuomėkā bova būdėngs žalevū ekspuorts ėr pramuonėniu prekiu imports. Akuonomėnė pakėlėma čiesos bėngies so svieta akuonomėnė krėzė.

Rokuos vīriausībė ėr paskesnės vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalės žmuoniū netoriejė puolitėniu teisiu. Tėk prigolontīs aukštoumėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudėis kostiejėms Unión Cívica (Pėlėitiu sājonga). Ana rangė sokėlėmus, mėtėngus ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socēlėzma idiejės, kūrės darbėninku pruofsājongas ėr galiausē prėzidėnts Rokė Saensos Penja bova privėrsts ivestė vėsoutėni balsavėma.

Demuokratėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1916 m. Radėkalu partėjė pakaitė esama vīriausībė, vaduovaunama Ipolits Irigojena. Ta pergalė ivīka diel 1912 m. prigautas rinkėmu refuormas.

Irigojens ėr pu anuo prėzidėntavės Marsels de Alvears (1924-28 m.) miegėna vīkdītė nacionalėnės sontarvės puolitėka. Pruofesėnės sājongas bova itrauktas i derības, tēpuogė ėr so stodėntu kostiejėmo, katros 1918 m. Kuorduobo raikalava universitėtu refuormas. Nepaisont šėta, kėla krovėnė darbėninku maištā Buenas Airies (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).

1928 m. Irigojens perrinkts prėzidėnto. Ale diel akuonomėnės krėzės konservatorē viel palėka puopolēros ė jiemės organėzoutė sokėlėma.

Svieta akuonomėnė krėzė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1930 m. Irigojens bova nuversts karėnė poča čiesu. Konservatīvos generuols Chosė Feliksos Uriburu stangies atstatītė senaja tvarka, ale demuokratėnė sėstema ėšlėka. 1932 m. rėnkimus laimiejė Agustins Chust.

Svieta prekības žlogėms paskatėna indostrēlizacėjė, katra toriejė pakaistė impuorta ėr sostėprėntė akuonomėni Argentėnas valnoma. Tou čieso auga itampa terp dešėniūju, fašėstėniu ė kairiūju, radėkaliūju partėju. Argentėnas puolitėkā tou čieso būdėngas dešėniuosės ė karėnės vīriausībės. Miegėnėmā stėprėntė demuokratėjė nemačėjė ė liuob bėngtėis karėniu jiegū isėkėšėmo.

Ontra svieta vaina[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ramona Kastižo 1943 m. nuvertė pučėstā ėr lėgė 1946 m. valdė karėškē. Ontruo svieta vainuo Argentėna oficēlē toriejės neutralėtėta, ale sėmpatėzava Ašėis valstībėms, a vainuos pabėnguo palaikė sājongėninkus. Tou čieso jaunam karėninkou Chuanou Peronou pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patėkiejė Darba mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sājongoms ans veikē patapa darbėninku klasės dėdvīrio. Kumet 1945 m. prīš karėškius sosėskvarmava demuokratėnė opozėcėjė, karėškē pamiegėna atkortė socēlėne santarvė, a Perona atlaida ėr sojiemė. Ale diel navalduomas padietėis Perons bova palaists ėr bova soorganėzoutė rėnkėmā.

Peronizmos[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Chuans Perons laimėjė 1946 m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona Eva Perón (da vadėnta Evita, m. 1952) duomėnava Argentėnas puolitėniam gīvenėmė ligė 1955 m. Dalės peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuonės šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakaitėma vėitėnė gamība muodelė vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.

Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas akuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kėlės Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.

Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nusprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sājongu ėr vieliau net katalėku bažninčės. Akuonomėnės biedas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka ėštėkėma Peronou.

Pučos ėr nastabėloma čiesos[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1955 m. Perona valdīma nutrauk Eduardo Lonardi vadovaunams karėnis pučos, katra čieso žova aple 4000 žmuoniū. Ėr nat puo pašalėnėma nu valdiuos Perons terp preitėliu ėšlėka popoliaros ėr turiejė itaka gīvendams tremtī.

Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistėnė akuonomėkas puolitėka ė tuoliau remtėis indostrėjalėzavėmo. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.

Lonardi da 1955 m. pakaitė Pedro Aramburu, katros viel iteisėna 1853 m. Kuonstėtucėjė. 1956 m. rėnkimos daugoma laimėjė Ricardo Balbín (Radėkalu partėjė); 25% biuletieniu bova toštė, katrū nežīmiet ragėna oždrausta peronistu partėjė. Naujā ėšrinkts parlaments patvėrtina 1853 m. Kuonstėtucėjės grōžinėma. 1958 m. vasarė m. rėnkėmos ėšluošė vīstīmuos puolitėkas šalėninks Arturo Frondizi ėš UCRI (Unión Cívica Radical Intransigente).

Frondizi vīriausībė 1962 m. nuvertė karėškē, katrėi anā prėkiša sėmpatėjės peronistam. Vėituo Frondizi, katros bova internouts Martín García saluo, paskėrts senata pėrmininks José María Guido. Sekontius rėnkėmus 1963 m. lėipa, katros peronistam ėr komunėstam bova oždrausta dalīvautė, laimiejė Arturo H. Illia ėš UCPR (Unión Cívica Radical del Pueblo), katros skelbies nesons peronists, no atstuovava nacionalpuopolėstam ė miegėna grīžtė pri peronistėnės puolitėkas.

Peronistu siekmie regijuonėniūs rėnkimūs ėr papėldomūs rėnkėmūs 1965 m., tēpuogė darbėninku neramomā sokeltė bluoguos akuonomėnės padietėis, sokielė nauja puča 1966 m. bėrželė 27 d., katram vadouvava generuols Juan Carlos Onganía. Ans ivedė dėktatūra, katruo vadovautė toriejė „ekspertā“. Bova palaists parlaments ėr oždraustas puolitėnės partėjės. Onganijės vīriausībė sėik akuonomėkas vīstėma ėr industrēlizacėjės.

Tās patēs metās kėla neramomā Kuorduobo ėr Rosarėjėm diel katrū Onganėjė prarada prezidėnta puosta. Pradėjė kortės vėsuokės teruorėstinės gropoutės, radėkalu organėzacėjės.

Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė. 1973 m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no akuonomėniu biedū naišsprendė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms, Alianza Anticomunista Argentina pradėjė kuomonėstu žodīmos.

Karėnė diktatūra ė valstībėnis teruors[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1976 m. kuova mien. karėškē, vaduovaujamė Chorchės Rafaelė Videlas viel periem valdė i sava ronkas, remiamė liberalu gropės, katra akuonuomėnės krėzės akivaizduo matė sava isitvėrtėnėma galėmībės. Vadėnamasis „nacionalėnės reorganizacėjės pruocesos“ toriejė „lėguota“ apėbūdėnama Argentėnas vėsuomenė grōžintė pri konservativiū idealu ė galotėnā sonaikintė kairiuosės partizanėnės grupoutės. Valdžė pradiejė „Nešvarė vaina“ (Guerra Sucia), katruo čiesa bova „pradongėnamė be žėniuos“ komunėstu veikiejē, peruonistā ė kėtė valdžē nepalankūs asmenīs. Daugoms oponėntū ikalinta dabuoklies, nuteista mėrtė. Ėš vėsa vainėnės diktatūras laikuotarpio „pradunginta“ aplė 30 000 žmuoniū. Nepaisont tuo, ta diktatūra neoficēlē bova remiama JAV, katra bėjuojė komunėstu ītakas Luotīnū Amerikuo. 1981 m. prezidėnto de facto palėka generuols Leopolds Galtjeris. Anuo nuruodīmo šalėis vainuos pajiegas isiveržė i Malvėnu salas, valduomas brėtu, ė paskelbė anas Argentėnas terituorėjė. Jongtėnė Karalīstė zars jiemės atsakuomūjū vēksmū, tuom pradiedama 2 mienėsius trukosė Malvėnu vaina. Nepaisont tuo, ka Folklanda salas baisē nutuolosės nu Jongtėnes Karalīstės, brėtā imeiga pasėnauduodamė dėdesnė vainuos patīrėmo ė gėnkloutė iveiktė argenėnėitius. Vainas čieso žova 655 Argentėnos karē. Pu nesiekmies vainuo Galtjeris bova pašalints ėš puosta, vuo šalėis vaduovo palėka Reinalds Bignuonė. Diel dėdelė vėsuomenes spaudėma uns bova priversts paskelbtė liousus rinkėmus, tuom ožbėngdams vainėnė diktatūra.

Demuokratėjės sogrīžėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1983 m. spalė 30 d. prėzidėnta rėnkėmus laimiejė Rauls Alfuonsins. Šalės sogrīža pri kuonstėtucėnė valdīma. Netrukos bova isteigta kuomisėjė karėnės chuntas nuoikaltėmam tėrtė, vadovaunama rašītuoja Ernesto Sábado. Kuomisėjė ėštīrė daug vainuos nusėkaltėmu, no daugoms chuntas vadū rėmtū bausmiū ėšvengė. Šalės toriejė rėmtū akuonomėniu ėškadu. 1989 m. prezidenta rėnkimous laimiejė peronists Karlosas Menems. Ans jemės radėkaliū akuonomėniu refuormu. Pradieta privatėzacėjė, Argentėnas pesos sosėits so JAV duoleriu, padėdė ožsėinė investicėjės, somažiejė infliacėjė. Anam pavīka atnaujėnt dipluomatėnius santīkius so Jongtėnė Karalīstė. Tatā laida Menemū laimietė sekontius prėzidėnta rinkėmus. No bedarbīstės panaikintė napavīka. Īpatėngā soklėstiejė teruorėzmos (teruora ėšpoulē prīš žīdus), korupcėjė, radėkalėzmos.

Da vėina akuonomėnė krėzė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1999 m. i valdė atiejos Fernandū de la Rua šali jau sliegė akuonomėnės biedas. Pakilos duolerė korsou padėdiejė inflēcėjė, prasėdiejosės akuonomėnės krėzės kėtuosė šalīsė, ožrobežė skuolas. Galiausē 2001 m. prasėdiejė masėnis indėliu atsijiemėms ėš banku, kapėtala nutekiejėms. Vīriausībė, sėikdama sostabdītė banku krėzė, paskelbė corralito pruograma, katra sokielė da dėdesni visoumenės napasitenkėnima. Prasdėjė masėnės demonstracėjės ėr riaušės. Finansu ministrs Domingo Cavallo atsėstatītdėns. Neėlgā trokos atsėstatīdėna viceprėzidėnts ėr kėtė aukštė paraigūnā, o galiausē ėr pats prėzidėnts de la Rua. Krėzė apiemė ėr Senata. Laikėnė̄jė prėzidėntā kaitė vėins kėta kuožnas kelės dėinas. Tėk 2002 m. sausė 2 d. paskėrts laikėnasis prėzidėnts, peronists Eduards Dualdė sogrōžėna Argentėnuo stabiluma.

Atsėgavėms ė apėntās aukšta inflēcėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dualdė ėr ano admėnėstracėjė sogebiejė sostabdītė krėzė taikīdamė kuonservatīvės, ale efektīvės akuonomėnės prėimuonės. Somažėnts nadarbs, inflēcėjė, ožrobežė skuolas. Stabilizavos padieti, bova paskelbtė naujė prėzidėnta rėnkimā, katros so dėdlė parsvara laimiejė Nestors Kiršneris. Anam valdont šalėis akuonomėka pradiejė kėltė. Panaikėntas ožrobežė skuolas. Pageriejė Argentėnas santīkē so Venesoela, Brazilėjė. Nestors valdė ligė 2007 m., paskiau valdīma parėmė anuo patė Kristėna Fernandes de Kiršner, ėšrinkta rinkėmūsė. Prezidėntės puostė ana bova dvė kadencėjė.

2017 m. šalie ėšauga inflēcėjė. Prigavosė daugiau kāp 25 % ana tuliau auga, a 2023 m. prigava 100 %. 2023 m. pabėnguo prezidėnto ešrėnkts radėkalos libertars Chaviers Milėjos.

Puolitėnė sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vagol 1853 m. kuonstėtucėjė, reformouta 1994 m. Argentėna īr federacėnė prėzidėntinė demuokratėnė respoblėka. Šalėis ėr vīriausībės vaduovs – prėzidėnts. Valdē soskėrstīta i vīkduomaja, istatīmu laidamaja ėr teismėnė.

Vīkduomaja valdē atstovaun prėzidėnts ėr anuo kabinets. Prėzidėnts ėr viceprėzidėnts rankami tėisiogē kas 4 metos ėr gal ėit paraigas 2 kadencėjės ėš ėilės. Ministru kabineta skvarmoun prėzidėnts.

Istatīmu laidamajė valdė sodara vīriausībė ė parlaments: dvėju rūmu Argentėnas Naciuonalėnis Kuongrėsos (Congreso de la Nación), sodarīts ėš 72 Argentėnas Senata (Senado) nariū, ėr Deputatu Rūmu (Cámara de Diputados), sodarītu ėš 257 deputatu. Senatuoriu kadencėjė – 6 metā. Deputatu Rūmu narē renkamė tėisiuogē 4 metu kadencėjē pruoporcėnė sėstema, posė anū – Žemotėniu Rūmu narē – renkamė kuožnus do meto. Tretė dalės partėju siūluomu kandėdatu tor būtė muotrėškas.

Teisinė valdė valna nū istatīmu leidamuosės ė vīkdomuosės. Argentėnas Aukštiausė̄ji Teisma sodara 9 narē, siūlomė Senata ė tvėrtinamė prėzidėnta. Kėtė teisiejē tvėrtinamė Valstībės Magėstru Tarības.

Argentėna prigol Mercosur – terptautėniam bluokou, katros privaizė katras nekatras teisėnės funkcėjės.

Partėnė sėstema - daugēpartinė. Vīraujontės partėjės: cėntra kairiuojė peronistu, cėntra Unión Cívica Radical, dešėniuosės partėjės.

Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Saltas provincėjė.
Hėltuona vėišbotis, Opės danguorāžē. Buenuos Aires
Kruovėninis laivs šalėp Rosarėjės-Vėktuorėjės tėlpta
Karalėinė ė prėncesės, 2004 m. Naciuonalėnės Imėgrantu pestėvalis Uoberou

Argentėna dėdliausē naudas tor ėš gamtėniū resorsū, gerā ėįsėmuokslėnoses vėsoumenė, i ekspuorta orientouta žemės ūkė ėr ivairės pramounės. Valstībie ėstuorieškā sosėpuormava platė vėdorėniuojė klasė, kas nier būdinga Luotīnū Amerėkas valstībiem.

XXI omžiaus pradiuo valstībe toriejė biedū so infliacėjė, ožsėine skuola (nū 1970 metū Argentėnā jiemė kauptėis ožsėine skuola.), kapėtala notekiejėmo ė biodžeta defecėto.

1991 m. Argentėnas pesos bova sosėits so JAV duolerio ė bova aprėbouts pėnėgėnės bazės augėms.

Valdė pradiejė prekības lėberalėzacėjė, deregolecėjė ė prėvatėzacėjė. Infliacėjės ruodėklės nokrėta ė BVP pradiėjė augtė, bat par grētās repuormas 2001 metās atvedė pri akuonuomėkas krėzės.

2000 metās akuonuomėkas augėms bova nėigems ė sodarė -0,8 pruoc. Īpatingās akuonuomėka krėta 2001 metās, valstībe lēda daug uoblėgacėjū, žmuonis jiemė masėškā atsijėminietė indelios ėš bankū, somažiejė vartuojėms ė investėcėjės. 2002 metū sausė mienesie bova atsėsakīta Argentėnas pesa sosėijėma so JAV duolerio, vasarė mienesie nokrėta pesa korsos. 2002 metās realos BVP nokrėta -10,9 pruoc., bat metū ontruojė posie akuonuomėka stabėlėzavas. 2003 ė 2004 metās ana pakėla pū 8 pruoc., somažiejė ėnfliacėjė ė badarbīstė.

2005 metās akuonuomėnė sėtoacėjė pageriejė, bat ėšlėka badarbīstė ė skords. Napaisont ton, Argentėna īr geriausē ėšsėvīstiosė Luotīnū Amerėkas valstībė. Ana tor pati dėdliausė BVP tėnkontė vėinam žmuogou., ėšsėlavėnėma ruodėklė, gera telekuomonėkacėjū sėstema.

Argentėna platē prekiaun so ožsėine valstībiem, daugiause ekspuortoun maista pruodoktū (jautėina, aliejos, arbeta, vaisē, grūdā, vīns), degalū, energėjės, ėrengėmū. Glabniausė ekspuorta partnerē īr Brazilėjė 15,8 pruoc., JAV 10,7 pruoc., Čilė 10,3 pruoc., Kėnėjė 8,2pruoc. (2005 m.). Glabniausė impuorta partnerē īr Brazilėjė 35,6 pruoc., JAV 16,6 pruoc., Kėnėjė 15,4 pruoc., Vuokītėjė 5,2 pruoc. (2005 m.).

Terptautėnē santīkē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Brazilėjės, Urugvajaus ėr Argentėnas prezidėntā Mercosur 20-metė minavuojėmė.

Ožrobežė puolitėkas šefs šalie īr Ožrobežė, terptautėnės prekības ė koltu ministros. Ans atskaitlėngs Argentėnas prezidėntou. Prigol tuokiuom terptautėnėm organėzacėjuom: G15, G20, bova steigiamuojė JTO, Svieta banka gropės, SVieta prekības organizacėjės ėr Amerėkas šaliū organizacėjės narie.

Argentėna aktīvē dalīvaun terptautinėsė taikuos palaikīma misijėsė. Ana īr vėinintelė Luotīnu Amerėkas šalės, 1991 m. so JTO mandatu dalīvavosė Persu ilonkas vainuo ė Haitė operacėjuo. Argentėna tēpuogė dalīvaun ivairiuosė kėtuosė taikuos palaikėma misėjuosė.

2006 m. Argentėna pabriežė Mercosur kāp prioritetėne atsvara JAV.

Karioumenė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnas karėnės magīngoms sosīded ėš Argentėnas armėjės, Argentėnas respoblėkas karėne laivīna ė Argentėnas uora magīngomo. Tarnavėms karioumenie īr liouso nuoro nū 18 metū, rezervėsto magīngoma sodara 18-49 metū žmuonis. Vainuos čiesė galėm būto muobėlėzuotė 7 mln. kariū. Metėnis karėnis biodžets 4,3 mlrd. JAV duoleriu.

Adminėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėna provincėjės
Glabns straipsnis: Argentėnas provincėjės

Argentėna soskėrstīta ī 23 provincėjes (provincia) ė vėina autonuomėni miesta* (truopnē vadėnama capital federal).

  1. Ciudad Autónoma de Buenos Aires*
  2. Buenos Aires
  3. Catamarca
  4. Chaco
  5. Chubut
  6. Córdoba
  7. Corrientes
  8. Entre Ríos
  9. Formosa
  10. Jujuy
  11. La Pampa
  12. La Rioja
  1. Mendoza
  2. Misiones
  3. Neuquén
  4. Río Negro
  5. Salta
  6. San Juan
  7. San Luis
  8. Santa Cruz
  9. Santa Fie
  10. Santiago del Estero
  11. Tierra del Fuego
  12. Tucumán

Buenos Airės īr Argentėnas suostėnė nū pat valsībės sosėkūrėma, no valdont prėzidentou Rauliū Alfonsėnū, bova planoujama suostėne parkeltė i Rio Negra provincėjės centra – Viedma. No diel hiperinflecėjės 1989 m. pruojekts žluga ė bova pamiršts.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėna īr Pėitū Amerėkas šalės, ėšsėdiestiosė žemīna pėitūs, terp Andu kalnū vakarūsė ė Atlanta ondėnīna rītūs. Šiaurie robežiounas so Buolivėjė ė Paragvajom, šiaurės rītous – so Urugvajom ė Brazilėjė, a vėsos vakarėnis robežios ein so Čilė. Argentėna īr ontra vagol dīdi Pėitū Amerėkas šalės ėr aštonta vagol dėdoma svietė (2 791 800 km²). Argentėna pretendaun i Antarktėdas sektoriu (Argentėnas Antarktėda) ė JK okupoutas Malvėnu salas ė da krūva salū, so katruom anuos pluots būtom 3 761 274 km².

Gomtėnē regijuonā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnuo ėšskėramė keli gomtėnē regijuonā:

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnas koltūra īr euruopėitėškas ė Luotīnu Amerėkas koltūru mėšėnīs. Buenas Airēs priskaituoms kāp labiausē euruopėitėškos miests Pėitū Amerėkuo. I miesta vės atvīkst mėgrantu ėš Euruopas.

Argentėna tor baguota literatūras istuorėjė. Žīmė rašītuojē - Chorchė Luisos Borchesos, Chulijo Kortasars, Adolfs Biojos Kasaresos ėr Ernests Sabats.

Argentėna ėšgarsiejė svietou paduovėnoudama nauja mozėka ė šuoki – tango. Vėins populēriausiu tango kompozėtuoriu - naujė tango steigies Astors Pijacola.

Futbuols īr populēriausis spuorts šalie, vīrėškiu rėnktėnė trės kartus palėka svieta čempijuonė ė olimpėnė auksa medalėninkė. Žīmė futbuolėninkā - Alfreds Di Stefans, Diegs Maradona, Gabrieliuos Batistuts, Lionelis Mesis, Anchelis di Marėjė, Diegs Simeonė, Gonsals Iguains ė kėtė. Kėts populēros spuorts šalie, katrou tonkē luoš vėitėnē gīventuojē, - krepšėnis. Argentėnas vīrėškiu rėnktėnė patenk i svieta magtīngiausiu dešėmtoka, vuo istuorėjuo aukštiausis FIBA reitings - trets.

Argentėnas jiedie duomėnou makaruonā, dešras ė desertā, atkeliavė ėš Euruopas. Ale īr tėk Argentėnā karaktuorėngu jiediu - emapanadas (mažė prikėmštė pīragielē), lokro (kokorūzu, popieliu, miesas, cėbolė ė arbūza mėšėnīs), humita, matė. Argentėnuo sojiedama dėdlē daug miesuos - rauduonas miesas sovartuojėms dėdliausis cielamė svietė.[1] Ėš anuos tonkē gamėnams asado - argentėnėitėšks barbekiu.

Desertā: fakturas (vienėitėškės pīragielē), tuortā, sausainē alfachorės ė blīnielē. Argentėnėitėšks vīns skaituoms prestėžėnio terp vīna miegieju, anou tonkē ger jiesdamė Argentėnas gīventuojē.Cėtavėma soklīdėmsː Trūksta uždaromojo </ref> žymei <ref> Argentėna īr sekulērė šalės, konstitucėjė garantou vieras liousoma. Vėsoumenie magtīngoma ėšlaikiosė īr Ruomas katalėku bažninčė, bo anū šalie priskaitlioujama 62,9%. Pruotestantās savė skaita 15,3 %. Aug nevierėjėms - vierā savė nepriskėrontė̄jė argentėnėitē sodara 18,9 %, da 4% prigol kėtuom vieruom.[2]

Argentėna īr prietelėnga šalės LGBT bendroumenē.[3] 2010 m. ana palėka pėrma šalėm Luotīnu Amerėkuo, ontra Amerėkas žemīnė ė dešimta svietė, katruo bova legalėzoutas vėinalītiu puoru sosėvėnčiavuojėms.[4]

Dėdliausė miestā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Buenas Airiu Madera ousts ėš paukštielė skrīdė

2021 m. šalie bova 10 miestu, katrūs gīvėntuoju skaitlios bova posė mėlėjuona aba daugiau.

Miestas Provincėjė Gīventuoju skaitlios
1 Buenas Airės Autonuomėnis miests 3 mln.
2 Kordoba Kordoba 1,58 mln.
3 Rozarėjs Santa Fie 1,33 mln.
4 Menduosa Menduosa 1,04 mln.
5 San Migelis de Tukumans Tukumans 909 tūkst.
6 La Plata Buenas Airės 909 tūkst.
7 Mars del Plata Buenas Airės 647 tūkst.
9 San Chuans San Chuans 542 tūkst.
10 Santa Fie Santa Fie 540 tūkst.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vikitėka: Argentėna – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Pėitū Amerėka

Argentėna | Bolivėjė | Brazilėjė | Čilė | Ekvaduors | Gajana | Kolumbėjė | Paragvajos | Perū | Sorėnams | Urugvajos

  1. Steiger, Carlos (2006). "Modern Beef Production in Brazil and Argentina." Choices Magazine.
  2. Creencias, valores y actitudes en la sociedad argentina, conicet.gov.ar, 2020 m. sausė 29 d. (ispanu kalbuo)
  3. "The Global Divide on Homosexuality." Pew Research Center: 2013-06-04.
  4. Šabluons:Cite news