Bagdads
 | |
| Žmuoniū skaitlios | 8 126 755 (2018)  |
|---|---|
| Ikūrėma metā | 762 |
| Mers | Ammar Moussa Kadhum |
| Geuograpėjė | |
| Šalės | Iraks |
| Pluotībė | 673 kvadratėnis kiluometros |
| Augštoms | 34 |
| Ondenė telkėnē | Tigras |
| Koordėnatės | 33.3153°N 44.3661°E |
| Pašta kods | 10001–10090 |
| Telepuona kods | 1 |
| Mers | Ammar Moussa Kadhum |
 | |
| Īkūries | al Mansūras |
Bagdads (arabėškā: بغداد = Baghdād) - Ėraka suostėnė ė dėdliausis miests. 5,67 mln. gīventuojū. Uns īr uostamiestis, išsidiestes vakarėniamė Tigra opes krantė, Bagdads īr vėins seniausiū Artėmūjū Ritū miestū. Vėinuos kartuos laikuotarpie miests tap pagrėndėnio muoksla ė prekības cėntro. Īr tarptautinis uor uosts. Išvīstīta naftuos i lėngvuoji pramuones. Īr kelė universitetā.
Miestė īr Zubaidas mauzoliejos (XIII a. pradžia), Dustunsirėjes mendresė (XIII a.), Bab Al astane vartā (XIII a.), Musos Al kadmėna mauzoliejos (XVI a.; da vadėnams auksėnė mečetė), Iraka muziejos ė kėtė.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Bagdad 762 m. ikūr' Abasidū dėnastėjes ontrasis kalėfs Al Manusra kapAbasidū suotėn. IX-X a. miests bova pagrindinis Artėmūjū Ritū ekonuomikas ė koltūras cėntros. Nu XVII a. iki 1917 m. prėklausė Osmanū imperėje, vėliau anū užjiem britū kariuomen'. 1920-1921 m. bova britū mandatėnes terituorėjes administracinis cėntros. 1921-1958 m. Irak karalīstes, o nu 1958 m. Irak Respublikas suostėnė.
Pavadėnėm kilmie
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Miest pavadėnėms persėška reišk diev douts, diev duovėna (bagh - dievs, dad - douts).
