Aleksėndra Lokašenka
Aleksandros Lokašenka, da žmuoniūm ruoduo mėnavuonams kap Batka (gėmės 1954 m. rogpjūtė 30 d. Uoršas rajuonė), īr Godėjės puolitėks, faktėnis Godėjės prezidėnts (nū 1994 m.).
Onsā īr bengės istuorėjė, akuonomėka ė žemės ūkė muokslus. Tarībėnie gadīnie dėrba Škluova kolkozė ė statībėniu medegū dėrbīkluo. 1990 m. ėšrėnkts i Baltarosėjės parlamenta, a nu 1993 m. pradiejė kuovė so koropcėjė (bova komėsėjės pėrmėninks). Tas prietėliams nuognē patėka ė 1994 m. prezidenta rėnkėmūsė Lukašenka gava nat 80 % rėnkieju balsū.
Rėnkėmū ėšvakaries toriejė kuovuotuojė prīš kuoropcėjė reputacėjė. Valdīdams stėprē kontrolioun šalėis akuonomėka ė žėniakslaida, 1994-2021 m. balansava terp Vakarū ė Rosėjės, puolitėnius oponentus suodėn i dabuoklės, nu 2022 m. prisided pri Rosėjės invazėjės i Ukraina.
Kuontroversėjės
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Lokašenka īr nuognē žėnuoms kāp kuontraversėškū parokavėmū autuorios. 1995 metās ons bova apkaltīnts pagerbės Aduolfa Hėtlerė, ton gadīnie Aleksandros Lukašenka rokava: "Vuokītėjės istuorėjė īr Baltarosėjės istuorėjės kuopėjė. Vuokītėjė bova prikelta ėš sogriovėma dieka grėižtam vaduovavėmou ė navėsks īr tēp bluogā aple Hėtlere persuona. Vuokītiū tvarka atēje ėš omžiū senībiės ė pasėkė pėka valdont Hėtleriou."[1]
Palėkės prezidėnto inicėjava referenduma, pu katruo Baltarosėjė pakeitė sava vieleva ė gerba (grōžėna suovietėnius, tėktās ba kūjė ė pjautova), ivedė dvi kalbi, kas stėprē sosėlpnėna baltarosiu kalbuos puozicėjės.