2022 m. Rosėjės invazėjė i Okraina

2022 m. Rosėjės invazėjė i Okraina – 2022 m. vasarė 24 d. Rosėjės prezidėnta Vladimira Putina īsako pradiets Rosėjės gėnkloutu pajiegū Okrainas ožpoulėms. Oficēlē Rosėjės skaituoms vainėnė operacėjė. Prasėdiejė nu konflikta 2014 m., kumet Euromaidana kostiejėma čieso okrainėitiu palėka nuversts prietelėškā Rosėjės atžvėlgio ė skeptėškā eurointegracėjės atžvėlgio nusistatės prezidėnts Viktors Janukovīčios.

Da 2021 m. kuova pri Rosėjės-Okrainas robežiaus, Baltarosėjuo ė 2014 m. Rosėjės aneksoutamė Krīmė pradietas telktė Rosėjės gėnkloutas pajietas. Situacėjė sobluoga 2022 m. vasarė 21 d. Rosėjē oficēlē pripažėnos Donecka Liaudėis Respoblėkas ė Luhanska Liaudėis Respoblėkas naprigolnoma ė tinās ivedos sava karius.

Skaitlioujama, ka nu invazėjės pradiuos žova aba bova nužodīta 7200-10 000 cėvėliu Okrainuo, daugiau kāp 100 000 Okrainas kariū ė 150 000-200 000 Rosėjės kariū bova sožaluota aba nužodīta.

Tas īr dėdliausis gėnklouts konflėkts Euruopa nu pat Ontras svieta vainuos. Konflėkts sokielė dėdliausi mėgracėjės krėzė Euruopuo nu Ontras svieta vainuos čiesa - pėrmuo nedielie Okraina palėka daugiau kāp 1 mln. gīvėntuoju, vuo per pėrmus metus - 8 mln. gīvėntuoju. Diel vainuos ėšauga okrainėitiu skaitlios Lietovuo ė īpatėngā Žemaitėjuo, kor okrainėitiu liuob gīvėntė mizerns skaitlios. I Lietova atvīka daugiau kāp 70 000 atbiegieliu ėš Okrainas. Vaina ė īpatėngā vieliau paskelbta vėsoutėnė mobilizacėjė paskatėna daug rosu ėšvīktė ėš Rosėjės - nu ožpoulėma pradiuos Rosėjė palėka 700 000-800 000 Rosėjės pėlėitiu, ontros tuoks dėdliausis skaitlios pu masėnės migracėjės pu buolševėku perversma 1917 m.

Napritardamas invazėjē 1000 kuompanėju pasėtraukė ėš Rosėjės ė Baltarosėjės. Terptautėnis Baudiamasis Teismos pradiejė bīla, katruo Rosėjė kaltėnama vainuos nusėkaltėmās Okrainuo nu 2013 m.