Pereiti prie turinio

Blindės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Blindės pavasarie
Žėidā (avėlės)

Blindės aba blėndkarklis (lot. Salix caprea) īr prī karklu prėgolōs krūms aba nedėdlis medelis.

Blindės aug Euruopuo, Vakarū ė Vėdorė Azėjuo. Savaimėškā aug ė Lietovuo. Ons krūms īr nuognē tonkos medies, ėškartūs, jaunoulīnūs, paopiūs, šlapiūs pėivūs. Sīkēs augėnam prī suodiu.

Blindės aug kāp neaukštos medis aba krūms, anon augoms lėgė 2-12 m, retsīkēs lėgė 22 m. Žėivie pėlkā žalė, līgė. Lapā smāluokė, 5-18 cm ėlgoma ė 3-8 cm platoma. Žėidā sogolė plaukoutās žirgėnēs, vīrėškė ė muotrėškė aug atskėro.

Žīdia balondė mienesie, prīš ton, kap leid lapus. Platėnas par sieklas. Nugīven lėg 60 metu. Blindē patink švėisės vėitas, gerā atlaik šaltė ė sausmė.

Ėšo blindėis žėidū medu rankiuo bėtis. Žėivie īr raugū, ana prėtink joudū dažū gamėnėmō. Medėina ēn i šakalius, puoperi dėrbėntė.

Baltu mėtoluogėjuo Blindės ī nuognē našė, vaisė muotrėška. Ana gal gėmdītė ėš bikatruos sava kūna vėituos. Rokounama, ka Žemė ožpavīdiejė anā tuokė vaisoma ė pavertė medio.

Žuodis "blindės" vagol kėlėma sotink so rosėško kēksmo "bliad".