Briuselis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Briuselis
Brussels view from Mont des Arts, Brussels, Belgium (cropped).jpg
Abruozdielis:Insigne Bruxellarum coronatum.svg, Greater coat of arms of the City of Brussels.svg, Coat of Arms of Brussels.svg
Žmuoniū skaitlios 185 103 (1 sausė 2020) Edit this on Wikidata
Ikūrėma metā 1 spalė 1795 Edit this on Wikidata
Mers Philippe Close Edit this on Wikidata
Čiesa jousta UTC+1
Geuograpėjė
Šalės Belgėjė
Pluotībė 32.61 kvadratėnis kiluometros, 33.08 kvadratėnis kiluometros
Augštoms 70 Edit this on Wikidata
Ondenė telkėnē Sena, Brussels–Charleroi Canal, Brussels–Scheldt Maritime Canal
Koordėnatės 50.8467°N 4.3517°E Edit this on Wikidata
Pašta kods 1000, 1020, 1040, 1050, 1120, 1130 Edit this on Wikidata
Telepuona kods 02 Edit this on Wikidata
Mers Philippe Close Edit this on Wikidata

Brioselis (prancūzėškā Bruxelles, flam.: Brussel) ī Belgėjės suostėnė, tēp pat laikuoma ė Europas Sajunguos suostėne, kadongė čė īr dvė ėš trėjū svarbiausiū ES ėnstėtocėju. Īr NATO būstėnė. 1,02 mln gīventuoju. Miests īr Brabant pruovincėjės suostėnė. Svarbos uosts, daug kanalū. Īr tarptautinis Zaventem uor uosts. Išvīstīta mašinū gamības, chemėjes, lėngvuoj, puolėgrapėjės pramuones. Amatininkā nu sen čė gamėn pruoduktus, kėlėmus, juvelīrinius dirbinius. Īr metropolitens.

Miestė īr kelė universietā. Dailes i men akademėjė, Lui Pastar instituts. Karalėškasis dailes menū muziejos, dailes i istuorėjes muziejos, Menjė muziejos i kėtė. Gotikėnė ruotušė (XV a.), katedra (XIII–XV a.).

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėdoromžēs Brioselis bova Brabant hercuogū rezidencėjė. 1830 m. susiformavos Velgėje tap anuo suostėne. Pu II svieta vaina tapa laikėna besėkorontiu tarptautėniu struktūrū būstėne, bet palaipsniou tapa nuolatėne suostėne.

Vikitėka: Briuselis – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.