Graiku rašts
| |||||
| Graiku rašts | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Nauduojamas raidės | |||||
| Α α | Ν ν | ||||
| Β β | Ξ ξ | ||||
| Γ γ | Ο ο | ||||
| Δ δ | Π π | ||||
| Ε ε | Ρ ρ | ||||
| Ζ ζ | Σ σ ς | ||||
| Η η | Τ τ | ||||
| Θ θ | Υ υ | ||||
| Ι ι | Φ φ | ||||
| Κ κ | Χ χ | ||||
| Λ λ | Ψ ψ | ||||
| Μ μ | Ω ω | ||||
| Kėtė znuokā | |||||
| Ϛ ϛ | Ͳ ͳ (Ϡ ϡ) | ||||
| Ϙ ϙ (Ϟ ϟ) | |||||
| Nebnauduojamas raidės | |||||
| Ϝ ϝ (Ͷ ͷ) | Ϻ ϻ | ||||
| Ͱ ͱ | Ϸ ϸ | ||||
Graiku rašts – 24 ženklū alfabets. Nauduojama graiku kalbā ožrašītė nu IX omžė pr. Kr.. Senuobie da kėtė znuokā: Ϛ, ϛ (stigma), Ϙ, ϙ; Ϟ, ϟ (kopa), Ͳ, ͳ; Ϡ, ϡ (sampi); nauduotas raidės: Ϝ, ϝ; Ͷ, ͷ (digama), Ͱ, ͱ (heta), Ϻ, ϻ (san), Ϸ, ϸ (šo). I graiku rašta anuos pakliova ėš Fėnėkėitiu abecelės, kor anuos bova nauduonamas specėpėnem semitu kalbū garsams žīmiet.
Nūruodas
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |