Kėrvis

Kėrvis (kėtap jeksis, jaksis) īr rakonds, senuovē tonkē nauduots ė kāp gėnklos. Kėrvi sodara medėnė lenkta ronkėna (kuots) ė metalėnė (geležėnė, bruonzėnė, varėnė, plėinėnė) galva, katra vėnuo posė maunas ont kuota, a kėts gals īr nosmailėnts ė skėrts kėrstė. Pagrėndėnė kėrvė paskėrtis - kapuotė medėina (skaldītė malkas, kėrstė medius, uoblioutė medė pavėršiu).

Senuobė kėrvē bova īpatingā puopoliaros gėnklos, kadongė ons nesonkē pagamėnams. Pri kėrviu buva prėtaisuomė vėsuokė aštrūs ontgalē, indienā nauduojė mietuomos kėrvius (tuomahaukus). Tēpuogė kėrvē prėtaikuomi alpėnėzmė, kasībuo.