Kėrvis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Kėrvis medėinā kapuotė

Kėrvis īr rakonds, senuovē dažnā nauduots ė kāp gėnklos. Kėrvi sodara medėnė lenkta ronkėna (kuots) ė metalėnė (geležėnė, bruonzėnė, varėnė, plėinėnė) galva, katra vėnuo posė maunas ont kuota, a kėts gals īr nosmailėnts ė skėrts kėrstė. Pagrėndėnė kėrvė paskėrtis - kapuotė medėina (skaldītė malkas, kėrstė medius, uoblioutė medė pavėršiu).

Senuobė kėrvē bova ėpatėngā puopoliaros gėnklos, kadogi ons nesonkē pagamėnams. Pri kėrviu buva prėtaisuomė vėsuokė aštrūs ontgalē, indienā nauduojė mietuomos kėrvius (tuomahaukos). Tēpuogi kėrvē prėtaikuomė alpėnėzmė, kasībuo.