Kalnā
Tas straipsnis īr aple gīsmės. Aple gomtuos dali veiziekėt kalns.
Žemaitiu Kalvarėjės kalnā ī žemaitėškas gīsmės, katras gėid par būdīnės aba kap ēn krīžiaus kelius Žemaitiu Kalvarėjuo. Kalnā ī nuog sena būtėnas gīsmės kap būdavuoj prī nabašnėnka.
Kalnā ī šimtmtēs tuobolinta, puosieta maldingoma tradėcėjė, katra palėka būtėna ė svarbė šermenū dalėm. Tuos gīsmės bova gėidamas kelis šimtmetius, palīdint mėrosius prabuotius ė pramuotės. Tepuogė žmuonis Žemaitiu Kalvarėjės kalnus liuob gīduos ė par Gavienė, tap ėšrēkšdami bei stėprindami sava maldingoma. Žemaitiu Kalvarėjės kalnū gīsmės bei anūm gīduojėja tradėcėjė būdinga visā Vakarū Žemaitėjē.
Žemaitiu Kalvarėjės Krīžiaus keli 1637 m. ikūrė vīskops Jorgis Tiškevėčė. Sīkiom ėšplita ė Kristaus mūkas keli apgīdontės gīsmės. Spierē anas palėka neatsėijama šermenū, mėrosiūju mėnavuojėma, Gavienės dalėm. Net ė dabartėnio čieso sosirinkė̄ pamaldē žmuonis tas gīsmės tebegėid ne tik par pakasīnas, bet ė mėnavuodami artėmūju smertėis metėnės, kėtas sokaktis.
Jau toulėmuo senuobie sosikluostė ė „Kalnū“ gėidoujėma meluodėjės. Dvėdešimt dvė „Kalnū“ gīsmės gėidamas trīlėka skėrtingu meluodėju, tradėcėjė palėka kelis gėiduojėma būdus.[1]