Klaipiedas onėversėtets
Klaipiedas onėversėtets, aba KU, (lietovėškā: Klaipėdos universitetas) – Klaipieduo nu 1991 m. vēkontė aukštuojė muokīkla. Siūlėjė trėjū pakuopu – bakalaura, magėstra ė duoktorantūras – stodėjės ė atlėikt muokslėnios tīrėmos. Vēk 7 fakoltetā. Nug 2016 m. dėrb KU versla ėnkobatuorios.
Stodėjės
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]1991 m. onėversėtets pradiejė vēkt, so 16 stodėju pruogramu ė 3067 stodentās. 2009 m. Klaipiedas onėversėtets toriejė 67 bakalaura, 46 magėstra ė 3 laipsne nedoudontes stodėju pruogramas. Bendrs stodentu skaitlios (naiskātont duoktarantu), 2005 m. bova 9151, 2006 m. – 9367, 2007 m. – 9223, 2008 m. – 9219, 2009 m. – 8438. 2009 m. pab. trijūs Klaipiedos onėversėteta korounamūs duoktarantūras pruogramūs – edokuoluogėjės, ekuoluogėjės ė aplėnkuotė̄ras, istuorėjės krīpties – stodėjava 60 duoktarantu (dėinėne skīriaus – 57, nākėvaizdėne – 3).
2011 m. sausė 1 d. KU stodėjava daugiau kāp 7500 stodentu. Valstībė fėnansoun 3200 stodentu stodėjės. Kuožnās metās stodėjuon par 100 ožsėinie stodentu, katrie atvažioun vagol apsėmainėma pruograma, i lietuviu kalbuos korsos ė ėntensīves pruogramas. Kuožnās metās par 120 Klaipiedas onėversėteta stodentu ėšvažioun semestra aba vėinu metu stodėjuoms i ožsėine onėversėtetos studijoms ė praktėkā ožsėinē fėrmuos. Vėik stodentu muokslėnės draugėjės, rengēmas stodentu muokslėnės kuonferencėjės; šmuots anū naciuonalėnes ė terptautėnss. Onėversėteta absuolventu skaitlios – daugiau kāp 27 500.
2009 m. doumenėm onėversėteta pedaguogėnis persuonals bova 500 darboutuoju (ožjīmta 486,5 etata, ėš anū 60 – pruofesuoriaus, 197,5 – duocenta, 141,5 – lektuoriaus, 87,5 – asėstenta parēgūs).
Fakultetā
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- Gamtuos ė matematėkas muokslu fakoltets,
- Humanėtarėniu muokslu fakultets,
- Jūru teknėkas fakultets,
- Menu fakultets,
- Pedagogėkas fakultets,
- Socēlėniu muokslu fakultets,
- Svēkatas muokslu fakultets.
Muokslėniu tīrėmu instėtotā
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- Baltėjės pajūre aplinkuos tīrėmu ė planavėma instėtots,
- Baltijos regiono istuorėjės ė arkeuoluogėjės instėtots,
- Mekatruonėkas muoksla instėtots.
Nūruodas
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]