Krīžios

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
XIX o. krīžios kapūsė

Krīžios īr nuognē paplėtės sėmbuolis, katra sodara dvė statmenā sosėkertontės atkarpas. Daba krīžios tonkiausē būn sosėjės so krėkštiuonībė, katruo ons īr Jiezaus nokrīžiavėma ė prėsėkielėma sėmbuolis. Ale krīžē kāp sėmbuolē nauduotė nu daug senesniū čiesu - senuobės egėptėitiu (anchs), keltu ė germanu (Saulės krīžios) ė kt. Vairės krėkštiuoniu šakas tor sava skėrtėngos krīžios: pravaslavā so īstrėža atrama, kuoptu panašus i ancha, grozėnu so nulenktās kraštās ė t.t. Apversts krīžios tonkiausē soprantams kāp satanėzma znuoks.