Lītės
Lītės īr organėzma morfoluogėniu ė fizioluogėniu īpatībiu vėsoma, katra nulem lītėni daugėnėmasi. Vėinalōstē organėzmā lītėškā diferencėjoutė nie: ta patė lōstelė gal atliktė ė somatėnės, ė lītėnės fonkcėjė. Daugelōstē organėzmā gamėn lītėnės lōstelės. Īr daugelōstiu organėzmu hermafruoditu, pas katrus vīrėškas ė muotrėškas lītėnės lōstelės dėrb tas pats indėvėds, kėtė prigolamā nu lītėis (vīrėška aba muotrėška) skėras morfoluogėniu ė fizioluogėnėm īpatībėm.
Absuoliotē daugomā žmuoniū īr būdėngas dvė lītė, ale 0,02 %–0,05 % gėmst so abėjū lītiū broužās ė īr skaituomė ož interseksoalēs.[1]
Baltu kalbūs, skėrtėngā ne kāp onglu kalbuo, kor skėrama sex ė gender, tas pats žuodis īr nauduojams bioluogėnē lītē ėr asmens savībiu vėsomā. Egzėstou do glabno diskoros i līti ėš socēluogėnė taška: dvėnarės lītėis (onglėškā: binary) teuorėjė teig, ka lītīs īr dvė, ale nedvėnarės lītėis (onglėškā: non-binary) teuorėjė teig, ka kuožna asmens lītėnė tapatībė egzėstou vīrėškoma ė muotrėškoma spektrė. Lītėnis esencēlėzmos vėsā atmet kėtuokė nekāp bioluogėnė līti.
Šaltenē
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- ↑ Witchel, Selma Feldman. 2018 m. „Disorders of Sex Development“ (Best Practice & Research. Clinical Obstetrics & Gynaecology, 48 leid., 90-102 psl. )