Liektovs

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
PBY Catalina

Liektovs - sonkesnės ož uora uorlaivės, torontės varīkli, īr kelams sparnū. Liektuvams priskirami - veinsparnis liektovs, dvisparnis liektovs (biplans), i trisparnis liektovs (triplans). Retas atvejes pasitaika i specifiniu konstruktiju, tokių kap skrendonts sparns, arba sparnų neturonts skrendonts kūns. Dažniause liektuva skėrstuomi i tas kateguorijas:

  • Pagal paskyrti: karine arba turontis ginkluoti, arba civiline
  • Pagal skridėma nuotoli: vietini, artimuoji, vidutėni i tuolimuoji skridėma nuotoli
  • Pagal varėkli tipa: rektyvinę i su imontoutu sraigtu
  • Pagal didžiausi skridėma nuotoli: viršgarsine i ikigarsine
  • Pagal lėimens tėpa: veinleimene, dvileimene ir beleimene
  • Pagal kilėma i tupėma būda: kylontis vertikale, trūmpuoji i ėlguoji kilėma
  • Pagal pilotavima būda: pilotoujami i nepilotoujami
  • Pagal varikliu skaičiu i anų tėpa: dažniause liektova tor nu 1 iki 8 varikliu

Svarbiausis liektova dalis: lėimou, sparna, važiuokli, oudega, variklis, valdyma i elektras yronga. Liektuvou BŪTĖNS uors i atvėrs pluots pakėlti i nusileisti. Dauguma liektuvu reikalyngs orouosts arba aerodruoms. Iprasta liektuva kyl i tūp unt žemis, bet yr liektuvu, pritaikytu kėlti nu leda, snėiga arba net nu vundens.

Svarbiausi yvike aplink liektuvus: George Cayley (1773-1857 m) yr laikuoms šiulaikiška liektova kurieju. Gabriel Voisin 1905m. Paryžiou sukūri pėrmuoji hidroplana (liektova, katras kyl nu vundens pavėršiaus) 1912 m. spali 16d. ivykdita pirmuoji karėni operacija su liektuvu. 1919 m. biržieli ivyka pirmasis skrydis be sustojėma per Atlanta vundenyna. 1968–1969 m. pristatyti pirmeije keleivine viršgarsine liektuva Concorde ir TU-144. Tačiau diel konstrukciniu biedu masiška neišpopuliarieji. 2000 m. sudūža pirmasis Concorde liektovs. Užsidegus anuo vėinam iš varilkliu, keik laika paskrėda, i greita nukrėta žemyn. Žova visi žmuonis. 1981 m. pasauli išvyda naikintovs F-117. 1988 m. pastatyts didžiausis pasaulie krovininis liektovs AN-225. Šešių varikliu muonstras bova skėrts SSRS kuosmine programa „Buran“. Anai nutrūkus, liektovs bova vieliau modifikouts, bei pritaikyts kroviniams gabenti. Veinu metu gal uns gabenti daugiau nei 200 tuonu kroviniu. 2005 m. pėrmuoji bandomuoji skrydi atlėka Airbus A380 liektovs - didžiausis iki šiuol pagamynts keleivinis liektovs. Anou gal skrėsti nu 500 iki 800 keleiviu.