Luodzė
.jpg) | |
 | |
| Šūkis | Ex navicula navis  |
|---|---|
| Žmuoniū skaitlios | 690 422 (31 groudė 2017) |
| Ikūrėma metā | 29 lėipas 1423 |
| Mers | Hanna Zdanowska |
| Čiesa jousta | UTC+1, UTC+2 |
| Geuograpėjė | |
| Šalės | Lėnkėjė |
| Pluotībė | 293 kvadratėnis kiluometros |
| Augštoms | 278 |
| Koordėnatės | 51.7769°N 19.4547°E |
| Pašta kods | 90-001–94-413 |
| Telepuona kods | 42 |
| Mers | Hanna Zdanowska |
 | |
Luodzė - (lėnkėškā: Łódź, vuokīškā: Lodsch) – Lėnkėjės miests-apskriėts, lėgė 2007 m. bova ontrs palē gīventuoju skaitlio Lėnkėjės miests, Luodzės vaivadėjės suostėnė. Luodzie 2018 m. gīvena 687 702 žmuonis. Luodzė ī glabnos Lėnkėjės akanuomėkas centrs.
Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Pėrma lėika rašītėniūa šalteniūs miests pamėnavuots 1332 m. Miesta tėises gava nū Juogailas. Grētā auga XIX omžiou, grētā magtīngienont tekstėlės pramuonē.
Akanuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Luodzė ī glabnos Lėnkėjės akanuomėkas centrs. Lėgė 1990 m. Luodzė bova glabnos tekstėlės pramuonės centrs.[1] Diel ton prīžastėis miesta liōbvadīnt Lėnkėjės Mančestėrio.[2] Nūg 1990 m. somėnka tekstėkės pramuonės glabnoms. Atsėrada šmuots ožėinė ėnvestoutuoju. Indėjės kuompanėjė Infosys tor vėina ėš sava cėntū miestė. Dell tor fabrėka Luodzie.
Lietovē Luodzie[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Luodzie liob gīvent šmuots lietoviu darbėninkū ė entelėgentū.
Nug 1959 m. Luodzės uoperas teatrė daineva J. Petraškevičiūtė. 1966-67 m. trompā dėrba Lenkėjės lietoviu vėsoumanėnės draugėjės Luodzės skīrios. Miestė gīvena ė mėrė advuokats ė puolėtės Jonas Bucevičius.
Spuorts[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Fotbuols[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- ↑ Šabluons:Žornals: Repozytorium (p. 10).
- ↑ Šabluons:Žornals: Studia Regionalia (p. 82).
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |