Marks Tvens

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Tvens 1895 m.
Mark Tvens (1909)

Mark Twain (Marks Tvens, tėkruojė pavardie Samuel Klemens Samuelis Klemensos 1835-1910) - JAV rašītuos, ėšgarsiejės nuotiu ruomanās „Tuoma Suojerė nuotės“ ė „Hekleberė Fėna nuotės“.

Biograpėjė

Samuelis gėmė 1835 metās lapkristė 30 dėina Fluorėduo, Misūrė vasltėjuo. Pu ketoriū metu uns so tievo persikielė i Hanibala miestieli, asontė tuo patiuo Misūrė vasltėjuo.

Vėitas pakeitėms toriejė didlies itakas tuolesniam būsėma rašītuojė gīvenėmou. Hanibals bova isėkūrės ont opės kranta ė pru anū liuob pravažious šmuots ivairiausiu keleiviu. Vieliau vėsos anos Klemensos aprašīs sava knīnguos.

Būsėms rašītuos dėdlē žaviejės garlaiviu kapituonās ė pats nuoriejė kumet nuorintās palėktė tuokio.

Kumet Samueliou bova 12 metū pasėmėrė anuo tievs. Pu tieva smertėis Marks Tvens metė muokīkla ė stuojė muokītėis spaustovėninka amata.

Ėlgainiou uns pradiejė rašīt straipsnios i laikraštios, vuo zars ėšsėpėldė ė vaikīstės svajuonė - Klemensos ketorios metos vairava garlaivi Misisėpės opė.

Ėš tū čiesu, ka plaukiuojė garlaivio ė atejė slapīvardis Marks Tvens, bo onglėškā pasakīms marking the twain znuočie, ka jūras gėloms īr ožtektėns.

Korība

Marka Tvena dėdliausē ėšgarsėna ėš pradiū joukėngs apsakīms "Garsiou šuokėniejontė varlie ėš Kelavera grafīstes", vieliau anū garsėna humuorėstėnē ė rėmtė ruomanā. Ėš anū geriausē žėnuomė "Tuoma Suojerė nuotės", "Heklbera Fina nuotės", "Prėncos ėr obags", "Jankis karaliaus Artūra dvarė" ė šmuots kėtū.

Marks Tvens pasėmėrė 1910 metās. Api ton rašītuojė daug teigiamu atsėlėipėmu. Pvz., "Bat mėlėjuonams skaitītuoju vėsam svietė ons būs omžėnā gīvs kāp nepakartuojamu literatūrėniu heruoju kūries" (E. Joškīs).

Nūruodas

Vikitėka: Marks Tvens – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.