Marsos

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Mars Hubble.jpg

Žėizdrė, da vadėnama Marso, īr katvėrta nu Saulės sėstėmas planeta. Nū Saulės notuolos 227,9 mlrd. km. Žėizdrės pavėršiu gers šmuots rīškē raudounas vuolėinas. Ton palē pluota īr zars do lėikos mėnkesnė ož Žemės planėta. Ana tor 2 satelėtos: Fuoba ė Dėima.

Marsė metā ožtronk 687 dėinas.

Atmuospera[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Atmuosperėnis sliegėms Marsė vėdotėnėškā tesodara 0,6% Žemės sliegėma (600 paskaliu) ė vėsor īr mažesnės kāp Armstronga limits, kas znuočie, ka žmuogaus pats vėins be specēliuos apsaugos ėšporptom ė nomėrtom. Aukštiausė sliegėma vėita - 7 km gėlomuo asontės Hellas Planitia klans ož limita zars 5,4 sīkius mažesnės īr, mažiausia sliegėma vėita - Olympus Mons kalns (208 sīkius). Ka Marsa atmuospera ė sodarīta daugiausē ėš onglėis dvėdegėnė, anos tonkoms teprigaun 1% Žemės atmuosperas tonkoma, diutuo Marsė menks šėltnomė efekts. Klėmats šalts - vėdotėnė temperatūra tier -60°C, a pri puoliu gal prigautė ėr -140°C. Šėltiausė temperatūra musintās +20°C, ale pri ekvatuoriaus ė dėinuom.


Saulės sėstemas uobjektā
Solar system.png
SaulėMerkorėjosVeneraŽemėMarsosJopėterisSatornsUransNeptūns
MienolisNīkštokėnės planetasKuometasAsteruoidā