Pereiti prie turinio

Metalorgėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Līdėms, pruocesos, katros īr nauduojams nuoramo metala ėšgrīnėnėmou.

Metalorgėjė aba metalu pramuonė īr medeguotīras ė inžėnerėjės dalės, tėrontė kemėniu elementu fizėkėnės ė kemėnės savībės, anū tarpusavio jongėnius ė jongėnius so kėtās elementās (līdėnēs). Apjem joudū ė spalvuotu metalu gavība ėš rūdū, koncentratu, dėrbības atlėikū.

Metalorgėjės atšakas:

  • pirometalorgėjė (žalevuos paroušėms, metalu ėšgavėms ėš rūdas egzuotermėniu rēkcėju šėloma)
  • plazmėnė metalorgėjė (žalevuos paroušėms, metalu ėšgavėms žemuos temperatūras plazmas energėjė)
  • elektrometalorgėjė (žalevuos paroušėms, metalu ėšgavėms elektrokemėniu aba elektrotermėnēs metuodās)
  • hidrometalorgėjė (žalevuos paroušėms, metalu ėšgavėms ondėnėnēs kemėniu jongėniū tėrpalās)

Metalorgėjės ėštakas - bruonzas gadīnė, katra kuožnam kraštė prasėdiejė skėrtėngo čieso. Mažuojuo Azėjuo varis līdėts da prīš 8-9 tūkstontmetius.