Mielīnė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Mielīnės kēsos so ouguom

Mielīnė (luotīnėškā: Vaccinium myrtillus, onglėškā: Bilberry, vuokīškā: Blaubeere) īr ougakēsis, katros prėgol erikėniu augalū šeimā (Ericaceae).

Stėibs statos, kompuots, šakuots. Lapā keušė svarmas, so smaila vėršūne, trompās kuotās, smolkē dontītās kraštās. Žalioun aple 30 metu. Apatėnė kuota dalės somediejos, šakū vėršūnės palėik žalės ė par žeima (nuors gal' apšaltė). Šaknēstėibis ėlgs, šliūžonts.

Mielīnė praded žydietė gegožė pradiuo, vuo smarkiause žīd lėgė biržielė vėdorė, paskom lėg rodenė pasėtaik vėins-kėts kvietkos. Vaisē īr kamūlė skvarmas tomsē mielinas ougas. Anas antsėrpst lėipas pradiuo ė laikas lėgė siejės.

Aug vėdotėnšėkā šlapiūsė ė šlapiūsė, bat nelabā ūksmietūsė medies, sīkēs aug ė kėmėnuoja pelkies. Vėsos mielīnuos tor gīduomas galės, īpatingā anuos daug ougūs. Anas jiedamas žalės, vėrtas ė džiuovėntas.

Lietovuo mielīnė īr tonkė, bat daugiausē aug Aukštaitėjės ė Dzūkėjės medies.